Lietuva stiprina energetinės infrastruktūros apsaugą
Vyriausybė priėmė sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbios energetinės infrastruktūros apsaugą. Patvirtinus Vyriausybės nutarimą, ankstinama Alytaus mieste ir rajone esančių „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės fizinė apsauga, pavedant Viešojo saugumo tarnybai prie VRM minėtus objektus pradėti saugoti nuo 2025 m. sausio 15 d. Anksčiau buvo numatyta, kad apsauga bus skirta nuo balandžio 1 d.
„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – gyvybiškai svarbus klausimas ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo srityje. Matome labai aiškius ir nedviprasmiškus oponentų bandymus sutrikdyti šį procesą. Todėl žengiame žingsnius, kad mūsų infrastruktūra būtų apsaugota. Tuo pačiu ne mažiau svarbus NATO ir ES įsijungimas į šio klausimo sprendimą, kas leistų ne tik efektyviau dorotis su galimomis provokacijų pasekmėmis, bet apskritai atgrasytų tokią oponentų veiklą“, – teigė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Vyriausybės nutarimas priimtas šiandien posėdžiavusios Nacionalinio saugumo komisijos (toliau – Komisija) siūlymu. Ministro Pirmininko G. Palucko pirmininkaujama Komisija išklausė kitus ekspertų vertinimus ir siūlymus dėl bendro energetinės infrastruktūros saugumo stiprinimo poreikio bei atgrasymo priemonių.
Sutarta dėl poreikio didesniam NATO patruliavimui jūroje bei ore Baltijos jūros regione. Be to, akcentuota būtinybė ir toliau didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui nustatant papildomas ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos laivynui priklausantiems laivams ir su jais susijusiems subjektams.
Pritarta didinti Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veikimą Baltijos jūroje, rengti reguliarias institucijų bei įmonių stalo pratybas.
„Pažymime, kad nepaisant visų bandymų sutrukdyti, atsijungimas nuo rusiškosios BRELL sistemos yra neatšauktinas ir bus įvykdytas vasario pradžioje. Mūsų kaimynų bei jų įrankių kenkėjiški veiksmai paskatino greičiau ir įvairiais būdais stiprinti energetikos infrastruktūros apsaugą. Šiuo metu visuose pagrindiniuose šalies energetikos objektuose sustiprinta fizinės apsauga, peržiūrimos ir į aukštesnį atsparumo lygį keliamos techninės ir inžinerinės apsaugos priemonės. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su KAM informacinių sistemų apsaugos klausimais“, – sakė energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis.
Šiuo metu jau įdiegtos ar diegiamos tokios kritinės infrastruktūros apsaugos priemonės kaip antidroninės sistemos ir povandeninė objektų apsauga, „NordBalt“ stebėjimo sistema, apsauginiai inžinieriniai sprendimai nuo galimų sprogimų ir t.t.
NATO taip pat plėtoja pajėgumą, pasitelkiantį dirbtinį intelektą ir duomenis iš palydovų, radarų, laivų automatinės identifikacijos sistemų bei kitų šaltinių, leisiantį aptikti įtartiną elgesį prie sąjungininkų kritinės povandeninės infrastruktūros realiu laiku, taip užtikrinant greitą reagavimą.
Komisijos nariams pateikta informacija apie prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis rusijos vykdomas informacines atakas, susijusias su atsijungimu nuo BRELL sistemos bei vykdomas kontrpriemones.
Atsižvelgiant į minėtus siūlymus, institucijoms duoti pavedimai spręsti identifikuotus klausimus.
Pažymėtina, kad šie sprendimai priimti Baltijos jūroje įvykusių incidentų kontekste. Antai lapkričio pabaigoje tarp Suomijos ir Vokietijos nutrauktas ryšio kabelis, gruodžio pabaigoje nutrauktas Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“.
2025 m. vasario 9 dieną įvyks Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais.
LRV informacija, „Litgrid" nuotrauka.
Atnaujinimo data: 2025-01-14
Taip pat skaitykite:
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas: inovacijos stiprinana mūsų energetinę sistemą
Dar arčiau energetinės nepriklausomybės – Alytuje įjungtas antrasis sinchroninis kompensatorius
Elektros energijos kaupimo sistemoms namuose netrukus bus skelbiamas 15 mln. eurų kvietimas
Pernai Lietuvoje 14 proc. augo dujų suvartojimas, o šalies poreikis siekė 17 TWh