DUK

Bendruomenės nariams pateikiama informacija apie siekį kurti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją (AEIB) ir statyti energijos gamybos įrenginius;

Atsiradus asmenims, norintiems dalyvauti AEIB veikloje, kreipiamasi dėl viešosios įstaigos steigimo arba keičiami jau veikiančios viešosios įstaigos įstatai dėl veiklos sąlygų. Viešoji įstaiga steigiama vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymu. Steigimo sutartyje arba įstatuose rekomenduojama sutarti dėl AEIB veikimo sąlygų (pvz.: dėl lėšų elektrinės įsigijimui surinkimo; elektros energijos pardavimo ne AEIB dalyviams; ar elektros energija AEIB dalyviams bus parduodama ar tiekiama neatlygintinai; sąlygas, kuriomis prie AEIB veiklos galėtų prisijungt nauji dalyviai ar iš veiklos pasitraukti esami dalyviai; kam ir kokia tvarka bus skiriamos iš AEIB gautos pajamos ir kt.);

Pasirenkama elektrinės statybos vieta, rengiamas elektrinės statybos projektas, į tinklų operatorių kreipiamasi dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo, jei AEIB planuoja dalyvauti aukcione, su tinklų operatoriumi pasirašomas ketinimų protokolas, vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis į Valstybinę reguliavimo tarybą (VERT) kreipiamasi dėl leidimo plėtoti išdavimo, statoma elektrinė, į VERT kreipiamasi dėl leidimo gaminti išdavimo ir pripažinimo AEIB;

Kai viešoji įstaiga atitinka AEIB keliamus reikalavimus ((1) ne mažiau kaip 51 % balsų visuotiniame dalyvių susirinkime priklauso vietos gyventojams; (2) kiekvienas dalyvis turi ne daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalyvių susirinkime), ji pripažįstama AEIB.

Turint leidimą plėtoti vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais vykdomi elektrinės statybos darbai.

Nauja teisinė aplinka sudarys galimybes energetikos inovacijų kūrėjams (energetikos startuoliai ar jau esamos įmonės) realioje aplinkoje išbandyti inovatyvius kuriamus produktus ar verslo sprendimus.

Kilmės garantija tai yra pažymėjimas, įrodantis, kad gaunate energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Kilmės garantijos yra skirtos įrodyti galutiniams vartotojams, kad jie naudoja energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Viena kilmės garantija tai 1 MWh žaliosios energijos ekvivalentas.  Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo.

Taip. Lietuvoje kilmės garantijos išduodamos elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių ir dujoms, pagamintoms iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas išduoda „AB Litgrid“.

Dujoms, pagamintoms iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas išduoda AB „Amber Grid“.

Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo gali tapti energetiškai nepriklausomu ir elektros energiją gamintis pats. Tokie savarankiškai elektros energija apsirūpinantys asmenys, įsirengia savo elektrines ir gaminasi energiją patys, o nesuvartotą jos kiekį tiekia į tinklus ir atsiradus poreikiui ją susigrąžina. Jie vadinami gaminančiais vartotojais arba nutolusiais gaminančiais vartotojais. Gaminantys vartotojai gali elektrinę pasistatyti ir įsirengti patys, taip pat gali įsigyti arba išsinuomoti dalį elektrinės saulės parkuose arba gali būti nutolusiais gaminančiais vartotojais, kurie gali elektrą gaminti viename, o ją vartoti kitame objekte, nepriklausomai nuo jų tarpusavio atstumo. Pagrindinę informaciją ir atsakymus į daugelį klausimų galima rasti čia.

1. Pirmiausia reiktų pateikti paraišką tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju – tą atlikti paprasta ESO savitarnos svetainėje.

2. Gavę paraišką, „ESO“ atstovai paruošia ir atsiunčia vartotojui Prijungimo sąlygas bei Prijungimo sutartį, kurią turi pasirašyti vartotojas. Gavę pasirašytą minėtąją sutartį, „ESO“ atstovai vartotojui pasirašyti atsiunčia Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Visos šios procedūros užtrunka nuo penkių iki dešimties darbo dienų.

3. Dabar vartotojas jau gali įsirengti saulės elektrinę. Atlikus visus darbus, vartotojas turi gauti iš darbus atlikusio rangovo laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią, kad elektrinės įrengimo darbai atlikti kokybiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įranga suderinta ir išbandyta bei atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.

4. Galiausiai, per dvi darbo dienas atvyksta „ESO“ specialistai, kurie įrengia išmanųjį dvipusės apskaitos prietaisą – skaitiklį, kuris fiksuoja tiek į tinklą patiektą, tiek iš tinklo paimtą elektros energijos kiekį. Dažnu atveju, visos procedūros užtrunka iki 10 darbo dienų, neskaičiuojant saulės elektrinės įrengimo darbų, kurių trukmė priklauso nuo rangovo bei vartotojo.

Jei Fizinio asmens registracijos forma pateikta po Fizinio asmens projekto veiklos pabaigos, finansavimas neskiriamas ir neišmokamas. Fizinio asmens projekto veiklos pabaiga yra Gaminančio vartotojo sutarčių su elektros energijos tiekėju ir (ar) energetikos tinklų operatoriumi sudarymo data arba elektrinę įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracijos data, kai Fizinis asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju ir (ar) atlikęs dalį ar visus reikiamus veiksmus.

Prašome dėl kiekvieno konkretaus Kvietimo gauti paramą sąlygų, pasitikslinti Finansavimo sąlygų aprašuose.

Lietuvoje parduodami mineralinių degalų ir biodegalų mišiniai privalo atitikti privalomuosius degalų kokybės rodiklius atitinkančius Europos Sąjungos ir Lietuvos standartus. Degalai, kuriuose esanti biodegalų dalis neviršija standartuose įtvirtintų normų - 7 % biodegalų dyzeline ir 10% biodegalų benzine yra visiškai saugūs ir automobilių varikliams nekenksmingi. Tam tikros sintetinių biodegalų rūšys savo kokybe nenusileidžia mineraliniams degalams ir gali būti naudojamos kaip mineralinių degalų pakaitalas nesudarydamos jokios neigiamos įtakos techninėms automobilių dalims.

Visuose Lietuvoje parduodamuose degaluose (išskyrus A98 klasės benziną) yra biodegalų. Įsigyjant degalus degalinėje parduodamas benzinas ir dyzelinas yra pažymėtas atitinkamomis raidėmis. Benzino atveju parašytas skaičius 10, nurodantis, koks yra maksimalus etanolio (E) kiekis procentais benzine, t.y. 10%, dyzelinas yra pažymėtas raide B, šalia kurios gali būti skaičius 7, 10, 20 arba 30, tai nurodo maksimalų biodyzelino (B) kiekį procentais dyzeline.

Šiuo metu Lietuvoje taikomos finansinės paramos priemonės pagal Klimato kaitos programą įsigyjant elektra varomas transporto priemones arba mažiau taršias transporto priemones bei kitas alternatyvaus judumo priemones. Paramos sąlygos ir finansavimo detalės yra nurodytos Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklapyje, kuriame skelbiami kvietimai teikti paraiškas.

• Fiziniai asmenys gali gauti kompensacines išmokas sunaikinus senąjį automobilį ir įsigijus mažiau taršią judumo priemonę, daugiau detalių APVA tinklapyje.
• Fiziniai asmenys taip pat gali gauti kompensacijas už naujai įsigytus elektromobilius, daugiau detalių APVA tinklapyje. 

Galimybė plėtoti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines Baltijos jūroje yra numatyta Lietuvos bendrajame plane. Jame išskirtos 3 teritorijos atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tikslią plėtotinų elektrinių vietą ir galią nustatys Vyriausybė. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad elektros energijos gamyba iš vėjo energijos Baltijos jūroje po 2020 metų vykdoma atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir kitus veiksmus, reikalingus sprendimui dėl teritorijų, kuriose tikslinga organizuoti konkursus, priimti ir elektrinių įrengtajai galiai nustatyti. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatyta, kad po 2025 m. jūrinės teritorijos dalyje numatyta vėjo elektrinių parkų plėtra (galingumas – nuo 700 MW iki galimai 1 400 MW). Plačiau skaitykite čia. 

Taip. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo priemonėmis yra laikoma:

1) kainos priedas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui laimėjusiam aukcioną, atitinkama tvarka sumokant priedą prie rinkos kainos. Technologiškai neutraliame aukcione gali dalyvauti visos technologijos – saulė, vėjas, biodujos ir biomasė. Pagrindinę informaciją ir atsakymus į daugelį klausimų galima rasti čia.

2) energijos iš atsinaujinančių išteklių persiuntimas pirmumo teise;

3) elektros energijos gamintojų, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW, atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu;

4) elektros energijos gamintojų, vykdančių bandomuosius vėjo elektrinių, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra ne didesnė kaip 3 MW, projektus arba bandomuosius vėjo elektrinių, kai elektrinę sudaro ne daugiau kaip 3 elektros gamybos įrenginiai, projektus, atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą;

5) parama žemės ūkio produkcijos – biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų gamybos žaliavos – gamybai ir perdirbimui;

6) privalomo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir (ar) privalomo energijos iš atsinaujinančių išteklių vartojimo, taip pat biodegalų naudojimo reikalavimai;

7) parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas;

8) kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

Kviečiame kreiptis el. paštu [email protected] ir mes pasistengsime atsakyti į Jūsų klausimus arba nukreipsime į kitas, reikiamą informaciją galinčias suteikti institucijas.

Vartotojai neturės dengti visų su inovacijų veiklos vystymu susijusių reguliuojamų energetikos įmonių išlaidų. Įstatymo projektu numatyta galimybė reguliuojamoms energetikos įmonėms nustatytą dalį lėšų skirti inovatyviems projektams, tačiau tokia pačia proporcinga dalimi jos taip pat turės prisidėti ir iš savo lėšų.

Ginčus nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (www.vert.lt, el. p. [email protected]).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnis nustato šią ginčų sprendimo tvarką (ne teismo tvarka):

• Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus.
• Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.
• Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.
• Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis šilumos tiekimo organizavimas priskirtinas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymasnustato, kad savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos tiekimo veikla gali būti vykdoma tik turint šilumos tiekimo licenciją, kuri suteikia licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu nustatytoje teritorijoje. Licencijos turėtojas privalo vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas, kurių vykdymą kontroliuoja licenciją išduodanti institucija.

Savivaldybės administracija, vykdydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus – kontroliuoti šilumos tiekimo licencijuojamos veiklos sąlygas, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo faktą, gali priimti reikiamus sprendimus dėl šilumos tiekimo licencijos galiojimo sustabdymo ar kitus būtinus sprendimus, užtikrinančius vartotojams nenutrūkstamą šilumos tiekimą.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato ginčų sprendimo ne teisme tvarką, pagal kurią vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

Vartotojas gali kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą - Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, tačiau tai neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka.

Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos reguliavimotarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

Įsigaliojęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimoprie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla, kaip tai yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip tai yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.

Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymą, kurio 2 straipsnio 38 dalyje buvo įtvirtinta šilumos punkto sąvoka, pagal kurią šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos punkto sąvoką, šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams.

Įvertinus tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį draudžiama į šilumos kainą įtraukti sąnaudas, susijusias su šilumos punktų amortizacija ir eksploatacija ir tai, kad dabar galiojanti šilumos kaina, nei priežiūros tarifas šilumos tiekėjui, t. y. esamam punkto savininkui, nepadengia jokių sąnaudų, susijusių su šilumos punktų amortizacija ar kapitaliniu remontu, darytina išvada, kad minėta tvarka suponuoja pareigą esamiems turto naudotojams naudotis turtu taip, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta jo būklė bei sumažinta vertė.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas  energetikos ministro įsakymu, nustato, kad už pastatų, daugiabučių namų šilumos punkto, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės, šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius priežiūros (eksploatavimo) darbus apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t.y. esant naudojamo turto gedimui, esami jo naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas ir užtikrinti teisėto turto savininko teisę į jo nuosavybės apsaugą.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad  šilumos punktas yra prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis bei šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos. Taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai

Taigi, už šilumos punkto įrenginių elektros sąnaudas daugiabučio namo bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai jiems  nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui.

Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio nuostatos nustato galimybę šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldantiems daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams įsigyti šiuos įrenginius Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka, finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Daugiabučio namo butų savininkų sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės priimami vadovaujantis Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų butų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir šiuos įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų pareigos, pertvarkant šilumos įrenginius, detalizuojamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis.

Savivaldybė, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, išduoda statybą leidžiančius dokumentus.

Šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo statybos užbaigimo dokumento išdavimo, kurio kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

Techninis buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų vykdomas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo statybos užbaigimo dokumento išdavimo, kurio kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.

Jeigu dėl karšto vandens įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, būtina įvykdyti kitus teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

Vartotojas karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus savo lėšomis.

Pastato karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo ar surašymo.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam buvo apskaičiuoti mokėjimai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Šilumos sunaudotos bendroms reikmėms paskirstymo metodų klausimas pagal kompetenciją priskirtinas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą.

- Jei daugiabučio namo gyventojai pasirenka vieną iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją.

- Jei daugiabučio namo gyventojai nori taikyti vieną iš šilumos vartotojų parengtų ir su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą bei pateikti duomenis, įrodančius, jog daugiabučio namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti.

- Jei šilumos vartotojams netinka nei vienas iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Jeigu metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šį metodą tvirtina nutarimu.

Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

Daugiabučio namo gyventojai šilumos vartotojai moka už šilumos cirkuliaciją dar vadinamą „gyvatuku“, nes jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre, be karšto vandens vamzdynų, prijungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti.

Tai priklauso nuo to, koks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pasirenkamas: (I) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y  šilumos tiekėjo; (II) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamojo vandens tiekėju – už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; (III) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) – šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošiamą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą.

Taigi jei gyventojas centralizuotai paruoštą karštą vandenį tiesiogiai perka iš tiekėjo (I), karšto vandens apskaitos prietaisus įrengia prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas; jeigu karštu vandeniu apsirūpinama be karšto vandens tiekėjo, t. y. geriamasis vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma jam paruošti iš šilumos tiekėjo, karšto vandens skaitiklius įrengia prižiūri ir metrologinę patikrą organizuoja daugiabučio namo vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.).

Kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju ir karšto vandens tiekimo–vartojimo ribą bute, jame įrengiami karšto vandens skaitikliai. Karšto vandens skaitiklius įrengia karšto vandens tiekėjas.

Karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams.

Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui.

Karšto vandens tiekėjui priklausančių, bet buto ir kitų patalpų savininko patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių apsaugą užtikrina šių patalpų savininkas. Sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto karšto vandens vartojimo atveju karšto vandens skaitiklių įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikti Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699, reikalavimus. Visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas.

Draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, kai:

- karšto vandens skaitiklis ar karšto vandens apskaitos schemos elementas sugadinti taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas skaitiklio stiklas, korpusas, varžos termometrai, termoporų jungtys ir pan.; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo apskaitos prietaiso, apskaitos schemos elemento ar kitų su apskaita susijusių plombuojamųjų vietų; siekiant sumažinti skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio sparnuotei stabdyti; pakeista apskaitos prietaiso prijungimo schema ir kita);

- siekiant sumažinti apskaitomo karšto vandens kiekį arba karšto vandens skaitiklio rodmenis, suklastotos karšto vandens skaitiklio ar karšto vandens apskaitos schemos elementų gamyklinės ir (arba) karšto vandens tiekėjo uždėtos plombos;

- paveikiamas karšto vandens skaitiklis ar karšto vandens apskaitos schemos elementai ir to per patikrinimą negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis; specialiaisiais prietaisais apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi; apskaitos prietaisų imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos ir kita);

- karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas, vadovaujantis Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523, pagal kurį karšto vandens skaitikliai butuose ir individualiuose namuose turi būti tikrinami kas 6 metus, jeigu karšto vandens skaitiklių sąlyginis skersmuo 150 mm ir daugiau tikrinami turi būti kas 4 metus, o kiti karšto vandens skaitikliai tikrinami kas 2 metus;

- karšto vandens skaitiklis veikia už gamintojo nustatytų maksimalių ar minimalių matavimo ribų arba pažeidžiamos gamintojo nustatytos jų eksploatavimo sąlygos.

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose „Legionella ir legioneliozių prevencija“ (angl. Legionella and the Prevention of Legionellosis) nurodyta, kad vandens temperatūra yra esminis veiksnys, lemiantis vandens tiekimo sistemų kolonizavimą Legionella bakterijomis bei susirgimų legionelioze riziką.

Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai patvirtinimo“ (toliau – HN 24:2017), 40.2 papunktyje nurodyta, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 ^oC (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 ^oC. Karšto vandens sistemų įrengimą reglamentuojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 256.5 papunktyje taip pat nurodyta, kad temperatūra karšto vandens čiaupe turi būti ne žemesnė nei 50 ^oC.

Vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas pats vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos technologinį valdymą ir techninę priežiūrą (eksploatavimą) arba su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktu prižiūrėtoju sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Daugiabučių namų karšto vandens sistemų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų vykdyti karšto vandens profilaktinę terminę dezinfekciją prasidėjus daugiabučių namų šildymo sezonui. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose ir Europos Legionella infekcijų darbo grupės techninėse rekomendacijose nurodoma, kad profilaktiniai temperatūros pakėlimai nėra tinkama legioneliozės prevencijos priemonė, nes yra trumpalaikė. Be to, netinkamai atlikta terminė vandens dezinfekcija gali iššaukti priešingą efektą, t. y. pramušus vamzdynų bioplėvelę į karšto vandens sistemą gali patekti dar daugiau legionelių. Pagrindine prevencijos priemone yra laikomas nuolatinis karšto vandens temperatūros režimo palaikymas.

Pagal teisės aktais NVSC suteiktus įgaliojimus kaip vykdoma legioneliozės prevencija daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose specialistai aiškinasi tik atlikdami legioneliozės židinių epidemiologinę diagnostiką. Užregistravus susirgimą legionelioze, NVSC specialistai, vadovaudamiesi Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-1159 ,,Dėl Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, atlieka kiekvieno legionierių ligos atvejo epidemiologinę diagnostiką, taip pat legioneliozės atsiradimo ir paplitimo priežasčių ir sąlygų nustatymą ir įvertinimą. Epidemiologinės diagnostikos metu matuojama tiekiamo vandens temperatūra ir imami vandens mėginiai bet kokio objekto legioneliozės židinyje. Įvertinami tyrimo rezultatai ir informacija apie jų rezultatus teikiama pastatą administruojančiai įmonei bei šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui. Nustatę vandens taršą legionelių bakterijomis, NVSC specialistai teikia informaciją gyventojams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybei ir kt.), karšto vandens tiekėjams nurodo infekcijos kontrolės priemones, kontroliuoja jų vykdymą, vertina rezultatus.

Legioneliozės epidemiologinė diagnostika atliekama atsižvelgiant ir į legionierių ligos atvejo, klasterio (židinio), protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir valdymo rekomendacijas (http://www.ulac.lt/uploads/downloads/legionieri%C5%B3%20ligos%20rekomendacijos%202018.pdf),kurios buvo rengtos lygiagrečiai su NVSC rekomendacijomis legioneliozės profilaktikos plano rengimui, kaip buvo numatyta Jums adresuotame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (10.2.3.4-40)10-10185 „Dėl informacijos apie legioneliozės prevenciją, epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę“.

NVSC pagal kompetenciją dalyvauja statinių statybos procese. Vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, ir tikrindamas statybų projektus, vykdo HN 24:2017 reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą dėl saugaus geriamojo vandens tiekimo ir karšto vandens reglamentuojamos temperatūros užtikrinimo techninių priemonių, o statybų užbaigimo metu įvertina minėtų priemonių įgyvendinimą ir necentralizuotai tiekiamo geriamojo vandens atitiktį HN 24:2017 reikalavimams.

Vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 58 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika“.

Iki 2020-01-22 galiojusi Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos redakcija nereglamentavo kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo, už naudojimąsi kituose nei žemė nekilnojamuosiuose daiktuose nustatytu servitutu, tvarkos. Įsigaliojus 2020-01-22 priimtai metodikai, vienkartinės kompensacijos už servitutą mokamos ne tik už žemės sklype nustatytą servitutą eksploatuoti ten esančiais elektros tinklus (elektros oro ar kabelių linijas), bet ir už pastatuose (statiniuose) nustatytą servitutą eksploatuoti ten esančius elektros įrenginius – skydines, elektros spintas, transformatorines.

Kietojo biokuro kokybės reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

Įsakymo IV skyriuje  „Kokybės kontrolė“ nurodyta, kad vykdant kietojo biokuro kokybės ir sudėties tyrimus ir (ar) atliekant kietojo biokuro kokybės kontrolę, taikomi įsakymo 5 priede nurodyti Lietuvos standartizacijos departamento priimti standartai ir kiti leidiniai.

Reikalavimai taikomi visiems kietojo biokuro gamintojams, importuotojams, pardavėjams ar naudotojams.

Kietojo biokuro kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą ir vartotojų interesų apsaugą užtikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Paskirtas administratorius privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas bei informuoti kiekvieną vartotoją ir tiekėją apie paskirstytas mokėtinas sumas. Administratorius proporcingai kiekvieno patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės daliai išdalina mokėtinas sumas, bet ne suvartotų kWh kiekį. Dėl minėtų priežasčių tiekėjo PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodomų „Rodmuo nuo“, „Rodmuo iki“ ir „El. energijos kiekis“ reikšmių, o pateikiama tik mokėtina suma.

Leidimus prekiauti naftos produktais išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Leidimai verstis didmenine ir mažmenine prekyba dujomis bei nefasuotais naftos produktais išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1-180.

Leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimo esmines sąlygas (įskaitant ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygas) bei jų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklės, o didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais tvarka ir sąlygos yra apibrėžtos Prekybos naftos produktais taisyklėse, kurių 1 punkte nurodyta, kad naftos produktų ir kitų energijos išteklių, kurių prekybai taikomos šios taisyklės, sąrašas pateikiamas 1 priede.

Leidimų institutas taikomas tik pagrindiniams nefasuotiems naftos produktams, kurie baigtiniu sąrašu nustatyti Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių 2 priede.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu Lietuvos Respublikoje leidimais reguliuojama didmeninė ir mažmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. Leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimo esmines sąlygas (įskaitant ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygas) bei jų išdavimo tvarką nustato Energetikos įstatymas ir Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklės, o didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais tvarka ir sąlygos yra apibrėžtos Prekybos naftos produktais taisyklėse.

Vadovaujantis Prekybos naftos produktais taisyklių 32 punktu pirkėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę grąžinti naftos produktus pardavėjui.

Energetikos ministerijos nuomone vienkartiniam degalų pardavimui neatsiranda prievolės įsigyti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nes tai tik vienkartinis sandoris ir nėra pastovi veikla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu Lietuvos Respublikoje leidimais reguliuojama didmeninė ir mažmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. Leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimo esmines sąlygas (įskaitant ir leidimais reguliuojamos veiklos sąlygas) bei jų išdavimo tvarką nustato Energetikos įstatymas ir Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklės, o didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais tvarka ir sąlygos yra apibrėžtos Prekybos naftos produktais taisyklėse.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ūkio subjektas Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių nustatyta tvarka įsigijęs leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais privalo laikytis Energetikos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų leidimais reguliuojamų veiklos sąlygų, viena iš sąlygų – „<...> neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą <...>“.

Kaip paminėta pirmiau nurodytuose teisės aktuose, leidimais Lietuvoje yra reguliuojama didmeninė ir mažmeninė prekyba naftos produktais, o finansinio tarpininkavimo veikla (šiuo atveju tai tokia tarpininkavimo veikla, kai kitam ūkio subjektui sutarties pagrindu suteikiama teisė naudotis įmonės išduotomis atsiskaitymo (identifikacijos) kortelėmis, kurių pagalba kortelės naudotojas degalinėse įsigyja degalų) nepatenka į šių teisės aktų reguliavimo sritį, todėl laikytina, kad šiai veiklai leidimas verstis prekybos naftos produktais veikla nėra reikalingas.

Radioaktyvios atliekos mažai skiriasi nuo kitų pramoninių atliekų. Tai gali būti  išmontuoti įrenginiai ir prietaisai, apsauginiai drabužiai, filtrai bei skysčiai, užteršti radionuklidais. Nuo kitų atliekų radioaktyviosios atliekos labiausiai skiriasi tuo, kad skleidžia žmonėms ir aplinkai žalingą jonizuojančią spinduliuotę. Jonizuojančią spinduliuotę atliekos skleidžia tol, kol atliekose esantys radionuklidai virsta neradioaktyviaisiais atomais (paprastai sakant – „suskyla“).

Ne visos atliekos yra vienodai pavojingos. Radioaktyviųjų atliekų pavojingumą lemia skleidžiamos jonizuojančios spinduliuotės rūšis ir intensyvumas, kuris priklauso nuo atliekose esančių radionuklidų ypatybių ir kiekio. Skirtingo pavojingumo radionuklidų spinduliuotę sulaiko skirtingo lygio apsaugos barjerai: nuo labai paprastų apsaugos priemonių iki daugiabarjerinių sistemų su gana storais betono ar švino sluoksniais.

Atliekos klasifikuojamos pagal jų pavojingumą: jose esančių radionuklidų kiekį, skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės pobūdį ir intensyvumą, ilgaamžiškumą. Radionuklidų pusėjimo trukmės (laikas, per kurį aktyvumas sumažėja du kartus) yra labai skirtingos: vienų radionuklidų ji truks tik sekundes ar sekundės dalis, o kitų – tūkstančius metų. Priklausomai nuo atliekose esančių radionuklidų ilgaamžiškumo, vienos atliekos bus pavojingos tūkstančius metų, o kitos taps nepavojingos per kelias dienas ar metus.

Atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas - tai paskutinis elektrinės egzistavimo etapas po to, kai ji buvo suprojektuota, pastatyta, pradėta eksploatuoti ir buvo eksploatuojama. Taip pat sąvoka "eksploatavimo nutraukimas" reiškia įrangos eksploatavimo nutraukimo veiksmus po to, kai pasibaigia įrangos eksploatavimo laikas. VĮ Ignalinos atominė elektrinė vykdo eksploatavimo nutraukimo darbus, apimančius būtinų sistemų, užtikrinančių branduolinę, radiacinę, priešgaisrinę, fizinę saugą, eksploatavimą, panaudoto branduolinio kuro iškrovimą iš energetinių blokų ir pervežimą saugojimui į laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą, įrangos ir pastatų dezaktyvavimą ir išmontavimą, radioaktyviųjų atliekų apdorojimą ir saugojimą. 

Galutinis eksploatavimo nutraukimo tikslas - iki 2038 metų pasiekti būklę, kai teritorija nebekontroliuojama valstybinių priežiūros institucijų ir gali būti panaudota kitiems tikslams. Eksploatacijos nutraukimo metu ypatingas dėmesys yra skiriamas šiuos darbus atliekančio personalo, gyventojų ir aplinkos apsaugai. 

Europos Sąjungos finansavimas

• Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšos, kurias yra tiesiogiai administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, ir   per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą(TIENRF) skiriamos lėšos (fondo administratorius - Europos  rekonstrukcijos ir plėtros bankas). Į TIENRF vienkartinius įnašus yra skyrę ir dvišaliai donorai.

Lietuvos skiriamas finansavimas

• Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo  lėšos (administratorius – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra ).
• Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos.

• VĮ Ignalinos atominės elektrinės sukauptos lėšos, įmonės investicinės veiklos pajamos, pajamos iš komercinės veiklos (patalpų, pastatų nuoma, transporto paslaugos ir kt.).

Giluminis atliekynas – stabilioje geologinėje formacijoje po žemės paviršiumi esantis atliekynas, kurio gamtinės apsauginės dangos ir inžinerinių barjerų storis gali siekti šimtus metrų, skirtas panaudotam kurui ir ilgaamžėms didelio aktyvumo radioaktyvioms atliekoms laidoti.

Laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943.

Siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygmenį po 2025 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos de-sinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos, nuspręsta įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas ypač svarbus, įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu bei energetinės priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimu bei vietinės elektros energijos gamybos apimčių šalyje didinimu, skatinant subalansuotas investicijas į konkurencingų pajėgumų plėtrą ir patikimos bei konkurencingos elektros energetikos sistemos pajėgumų rinkos vystymąsi.

Tvarkaraštyje nurodomos kvalifikacinės atrankos, pajėgumų aukcionų vykdymo ir pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios datos;

Tvarkaraštis bus paskelbtas, kad potencialūs aukciono dalyviai laiku galėtų pasiruošti aukcionams;

Tvarkaraštį rengia perdavimo sistemos operatorius (PSO) ir derina (10 d. d.) jį su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

PSO suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą pajėgumų aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), PSO iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolimesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija, įvertinusi PSO pateiktus pasiūlymus, priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo.

• Iki pajėgumų aukciono paskelbimo dienos nustato ir savo interneto svetainėje skelbia pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų didžiausiąją kainą, taikomą konkrečiam pajėgumų aukcionui, vadovaudamasi pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų didžiausiosios kainos nustatymo metodika;
• Skelbia išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų teisėtumą ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai perdavimo paslaugos kainos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai, įvertintai pagal pajėgumų aukciono rezultatus;
• Vykdo aukcionų stebėseną ir turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš PSO, pajėgumų aukcionų dalyvių ir kitų asmenų, kai tokia informacija, VERT vertinimu, gali būti reikšminga stebėsenai vykdyti ir (ar) ginčams nagrinėti;
• Tvirtina pajėgumų aukcionų nuostatus ir pajėgumų skaičiavimo metodikas.

Išankstiniame pajėgumų aukcione asmenų pateikti pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Laimėtojais skelbiami asmenys, kurių pasiūlymų kaina neviršija didžiausiosios kainos pasiūlymo. Pajėgumų pasiūlymai negali viršyti jungiamąja linija (ar linijomis) patenkančių pajėgumų, PSO apskaičiuotų pagal Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką.

Asmenys, laimėję išankstiniame pajėgumų aukcione įgyja teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje.

Jungiamosios linijos (ar linijų) išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojų, praėjusių kvalifikacinę atranką, kainų ir pajėgumų pasiūlymai, neviršijantys atitinkamomis jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų ribos, kainos didėjimo tvarka yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną.

1. Turi atitikti kvalifikacinės atrankos reikalavimus. Vertinama asmens atitiktis pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems bendriesiems reikalavimams ir asmenų valdomų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktis techniniams reikalavimams:
   1. Bendrieji reikalavimai:
      1. nebankrutavęs;
      2. nelikviduojamas;
      3. vykdo įsipareigojimus VMI;
      4. vykdo įsipareigojimus Sodrai;
      5. per pastaruosius 5 m. nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už veikas pagal BK;
      6. nėra gavęs neteisėtos paramos;
      7. nėra gavęs fiksuoto tarifo ir (ar) kainos priedo už jų valdomuose įrenginiuose iš AEI pagamintą elektrą.
   2. Techniniai reikalavimai:
      1. pajėgumų galia ir pajėgumų galią atitinkančios elektros energijos gamybos įrodymai;
      2. kuro tipas;
      3. išmetimų specifikacijos ir kiekiai;
      4. efektyvumo rodikliai;
      5. prijungimo prie energetikos sistemos ir elektros energijos gamybos apskaitos sprendimai;
      6. veikimo bandymų įrodymai.
2. Asmuo turi sumokėti arba pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą (garantą) ne vėliau kaip likus 10 d.d. iki pajėgumų aukciono dienos.

Pajėgumų aukciono dalyviai tarpusavyje varžosi teikdami kainos ir pajėgumų pasiūlymus. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas pajėgumas negali būti didesnis negu sumažintas nominalus pajėgumas, nustatytas vadovaujantis Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų apskaičiavimo metodika.

1. Prievolių įvykdymo užtikrinimas garantuoja PSO asmens, dalyvaujančio pajėgumų aukcione, įsipareigojimą laimėjus pajėgumų aukcioną sudaryti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį ir iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pasirengti įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo prievolę t.y. nuo 2025 m. teikti pajėgumus.
2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme:
   1. Finansinė garantija – finansų įstaigos įstatymų nustatyta tvarka suteikta garantija, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.
   2. Finansinis laidavimas – įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje laidavimo sutartyje nustatytas finansų įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas išmokėti tam tikrą laidavimo sutartyje nurodytą sumą, jeigu asmuo, už kurį finansų įstaiga laiduoja, nevykdo visos ar dalies savo prievolės.
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų teikti pajėgumų dydį (kW) iš 1 kW prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos dydžio, nustatyto pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše;
4. PSO įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu:
   1. 100 % jei aukciono laimėtojas nesudarys pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties;
   2. proporcingai neįvykdytam pasirengimui teikti pajėgumus, jei aukciono laimėtojas iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios neįvykdys pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje numatytų prievolių.
   3. už prievolių įvykdymo užtikrinimą PSO gautos lėšos gali būti naudojamos tik pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimui sąnaudoms padengti.

Pajėgumų vykdytojas turės pareigą ne vėliau kaip likus 3 mėn. iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pateikti PSO dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų šių įrenginių įrengimo (statybos) pabaigą ir, kai to reikalauja teisės aktai, išduotą leidimą ar atestatą. Pajėgumų vykdytojas turės pareigą ne rečiau kaip kas 6 mėn. PSO teikti tarpinius dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių įrengimo (statybos) eigą ir prognozuojamą pabaigą;

Pajėgumų vykdytojai, kurie nevykdo įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, netenka teisės į mokėjimus ar mokėjimų dalį, proporcingą nepateiktiems pajėgumams, ir turi sumokėti nepateiktiems pajėgumams proporcingą baudą. Neįvykdytos prievolės proporcingumas nustatomas pajėgumų aukcionų nuostatų nustatyta tvarka.

Suminė baudų vertė pajėgumų vykdytojui už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą per metus negali viršyti pajėgumų teikėjo metinės pajėgumų užtikrinimo prievolės vertės, numatytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje.

Lietuvos pajėgumų vykdytojai turi teisę perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę kitam asmeniui Lietuvoje valdančiam esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuris praėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.

Kitos valstybės narės pajėgumų vykdytojai turi teisę perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę Lietuvos ar kitam tos valstybės narės asmeniui valdančiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuris praėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui;

Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas atliekamas vadovaujantis pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka pritarus PSO.

Pajėgumų vykdytojai gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose ir (ar) vykdyti didmeninę prekybą elektros energija ir (ar) sisteminėmis paslaugas. Pajėgumų vykdytojų dalyvavimas kitų valstybių narių pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose neatleidžia pajėgumų vykdytojų nuo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolių vykdymo.

Adekvatumui užtikrinti numatoma pasiekti 8 val./metus tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės vertę. Adekvatumo prognozėms vertinti bus remiamasi Europos Sąjungos perdavimo sistemos operatorių tinklo vidutinės trukmės adekvatumo analize (angl. ENTSOE-MAF).

Išankstinio pajėgumo aukciono koncepcija atitinka Europos Sąjungos reguliavimą, nustatantį, kad kitos valstybės narės subjektai turi turėti tas pačias galimybes dalyvauti įgyvendinant pajėgumų mechanizmus, kurie organizuojami valstybės narėse, kaip ir nacionaliniai pajėgumų vykdytojai. Išankstinis aukcionas yra integrali pagrindinio ir (ar) papildomo aukcionų dalis arba etapas, kuris organizuojamas iš anksto, siekiant:

• atrinkti gretimų valstybių narių asmenis su pigiausiais pasiūlymais, kurie įgytų pareigą dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir kurių pasiūlymai galėtų būti perkeliami į pagrindinį ar papildomą aukcioną kartu su Lietuvos Respublikos pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymais. Tokiu būdu būtų sumažinama našta pajėgumų aukciono organizatoriui (perdavimo sistemos operatoriui) atliekant gretimos valstybės narės (užsienio) pajėgumų aukcionų dalyvių kvalifikacinės atitikties vertinimą. Išankstinio pajėgumų aukciono metu atrinkti gretimos valstybės narės aukcionų dalyvių kainos ir pajėgumų pasiūlymai yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcionus bei vienodomis konkurencinėmis sąlygomis konkuruoja su pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione su Lietuvos Respublikos (nacionalinių) aukcionų dalyvių pateikiamais kainos ir pajėgumų pasiūlymais;
• nustatyti pajėgumų kainą, formuojamą jungiamojoje linijoje (tarpsisteminėje jungtyje), kuri būtų konkurencija paremta maksimali galima užsienio tiekėjams mokėtina kaina, tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione (t. y. nacionalinėje Lietuvos pajėgumų rinkoje) formuotųsi kaina aukštesnė nei jungiamojoje linijoje. Tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione formuotųsi žemesnė kaina nei pajėgumų kaina, formuojama jungiamojoje linijoje (t. y. išankstiniame aukcione), konkurencingiausiems užsienio tiekėjams savo pasiūlymais neviršijantiems nacionalinės Lietuvos pajėgumų rinkos kainos, būtų mokama „žema“ nacionalinė kaina, kaip ir Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojams.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo sąlygas nustato Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašas (LRV nutarimas);

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatos:

• Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymas ir pajėgumų rinkos veikimo sąlygos (kritinis sistemos įvykis, pajėgumų užtikrinimo prievolė, baudos ir kt.)
• Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis ir jos sudarymas (neįvykdytos prievolės proporcingumo skaičiavimas);
• Užsienio valstybių dalyvavimo aukcione sąlygos;
• Pajėgumų aukcionų veikimo principai (paklausos kreivės paaiškinimas, rinkos kainos nustatymo principai);
• Prievolių įvykdymo užtikrinimas (paskaičiavimo tvarka, panaudojimo ir grąžinimo sąlygos);
• Metodikų poreikio paaiškinimas.

Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis (STRESS EVENT) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama elektros energetikos sistemos rezervinė galia yra mažesnė, nei būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą.

Kvalifikacinė atranka (asmenų informacija, trūkumų šalinimas, informavimas apie neatitikimą reikalavimams);

Aukcionų organizavimas (reikalavimų nustatymai, datos, informacinių paketų turinys);

Pajėgumų vykdytojų registras (registro tvarkymas);

Įvykusio aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarka;

Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas.

Dujų balionai naudojant juos daugiabučiuose, kurie yra trijų aukštų ir aukštesniuose namuose – kelia grėsmę ne tik buto, bet ir viso daugiabučio gyventojams, kadangi įvykus nelaimei gali nukenti tiek didelis skaičius gyventojų, tiek tokių nelaiminių padarinių likvidavimas yra sudėtingas. Pažymėtina, kad 50 litrų talpos dujų balione laikoma 21 kg dujų, kurių slėgis yra 16 barų. Jų eksploatavimas daugiabučiuose draudžiamas. Už norminių teisės aktų pažeidimus numatoma administracinė atsakomybė tiek gyventojams, tiek administratoriams, pagal ANK 323, 325, 349 ir 360 straipsnius. Gyventojams už Energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimus taikomos 60-140 eurų baudos. Už pakartotinius pažeidimus, baudos didėja.

Daugiabučiuose naudojami naftos dujomis užpildyti balionai – yra nesaugūs, nes juos naudojant būtina laikytis griežtų reikalavimų. Deja, ne visada gyventojams tai pavyksta. Kaip liudija statistika, kasmet ir ne po vieną kartą, įvyksta dujų nuotėkiai, o vėliau ir skaudžios nelaimės juos naudojant buityje. Jie kelia grėsmę, ne tik pačiam buto savininkui, bet ir visam daugiabučiui bei aplinkiniams.

Valstybė, matydama kokius pavojus kelia nesaugūs buityje naudojami balionai, nusprendė padėti gyventojams pakeisti juos į žymiai saugesnes energijos rūšis – elektrą ar gamtines dujas. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Tam šiemet skiriama beveik 15-os mln. eurų paramą, kai gyventojai gali ne tik susitvarkyti skirstomuosius namo ir buto tinklus, bet ir gauti valstybės subsidiją įsigyjant elektrinę ar dujinę viryklę. Jei neužteks galios, ESO padidins galią butui iki 5kW nemokamai.

Balionų naudojimą daugiabučiuose, deja, iliustruoja įvykstančios nelaimės nutinkančios naudojant juos. Ir nedidelė nutekėjusių dujų koncentracija gali sukelti tiek sprogimo, tiek uždusimo pavojų. Be to, tvyrant žemai temperatūrai, suprastėja šių dujų lakumas ir jos sunkiau teka į degimo įrenginius. Keičiant balioną reikia ne tik laikytis visų saugumo taisyklių, bet ir turėti įgūdžių. Būta ne vieno atvejo, kai keičiant suskystintų naftos dujų balioną, dujos nutekėjo į aplinką. Vėliau pakako tik kibirkšties patalpoje, kad įvyktų dujų-oro mišinio sprogimas

Valstybė, matydama kokį pavojų kelia nesaugūs naftos dujų balionai naudojami daugiabučiuose, parengė jų keitimo saugiomis buityje naudojamomis energijos rūšimis programą. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Daugiabučius prižiūrinčios įmonės, bendrijos ar kitos ūkiu besirūpinančios savivaldybių įmonės, gyventojams balsavimu pasirinkus kitus energijos išteklius (elektrą ar gamtines dujas), pasirūpins daugiabučio elektros instaliacijos keitimu, galios didinimu arba sutvarkys ar įrengs gamtinių dujų tinklą. Gyventojams būtina per balsavimą pritarti skirstomųjų elektros ar dujų tinklų rekonstravimu ir už tai gauti valstybės subsidiją – laiptinės ir buto tinklų rekonstrukcijai bei naujai viryklei įsigyti. Bendra subsidijos suma siekia iki 726 eurų (su PVM). Jei neužteks galios, ESO padidins galią butui iki 5 kW nemokamai.

Apie saugios energijos rūšies (elektros ar gamtinių dujų) pasirinkimą būtina informuoti daugiabutį prižiūrinčią įmonę, bendriją ar kitą daugiabučio ūkiu besirūpinančią savivaldybės įmonę. Apie tolesnius veiksmus ir priemones, informuos administruojančios įmonės ar bendrijos atstovas.

Apie saugios energijos rūšies (elektros ar gamtinių dujų) pasirinkimą būtina informuoti daugiabutį prižiūrinčią įmonę, bendriją ar kitą daugiabučio ūkiu besirūpinančią savivaldybės įmonę. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Prasidėjus rangos darbams, naftos dujų baliono  gražinimui dujų pardavėjui pasirūpins rangos darbus vykdanti bendrovė. Nereikalingas dujų balionas bus sugražintas dujų pardavėjui, kuris pasirūpins, kad ūkio subjektas remontuojantis dujų balionus ir atliekantis jų techninę priežiūrą (turintis atitinkamą VERT išduotą veiklos atestatą) padarytų balioną netinkamu naudoti.

Valstybė, matydama kokį pavojų kelia nesaugūs naftos dujų balionai, parengė jų keitimo saugiomis energijos rūšimis programą. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Tam skiriama subsidija: valstybė šiemet teiks iki 242 eurų (su PVM) subsidiją laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti vertinant butų kiekį, iki 242 eurų (su PVM) subsidiją gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 242 eurų (su PVM) subsidiją butui elektrinei viryklei įsigyti. Jei neužteks galios, ESO padidins galią butui iki 5 kW nemokamai. Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas: iki 242 eurų (su PVM ) subsidija būtų skiriama dujų skirstymo tinklui laiptinėje įrengti vertinant butų kiekį, iki 242 eurų (su PVM ) subsidija bute - dujų vamzdynui įrengti  ir iki 242 eurų (su PVM)  dujinei viryklei įsigyti.

Taip. Apie norą dalyvauti programoje ir pasirinkti kitą – saugią energijos rūšį (elektrą ar gamtines dujas) gyventojas turi informuoti daugiabutį prižiūrinčią įmonę, bendriją ar kitą daugiabučio ūkiu besirūpinančią savivaldybės įmonę. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Administruojanti bendrovė ar bendrija surengs balsavimą, per kurį bus sprendžiama kokią energijos rūšį naudojamą buityje, pasirinks daugiabutis – elektrą ar gamtines dujas. Daugumai daugiabučio gyventojų per balsavimą nusprendus pasirinkus elektros tinklo rekonstrukciją ar gamtinių dujų naudojimą, administruojanti bendrovė ar bendrija pasirūpins rangovo paieška ir imsis daugiabučio elektros instaliacijos keitimo, galios didinimo arba sutvarkys bei įrengs gamtinių dujų tinklą. Jei neužteks galios, ESO padidins galią butui iki 5 kW nemokamai.

Pvz. daugiabučiui priėmus sprendimą rekonstruoti elektros instaliaciją, bendrieji elektros tinklai esantys laiptinėje, būtų tvarkomi visoje laiptinėje, tačiau butuose, kuriuose buvo naudojami naftos dujų balionai, instaliacija būtų keičiama ir pačiame bute, kuris iki tol naudojo naftos dujų balioną, kartu valstybė skirtų subsidiją elektrinei viryklei įsigyti.

Jums, kaip daugiabučio namo bendrasavininkui, būtina dalyvauti administruojančios bendrovės ar bendrijos rengiamame namo bendraturčių balsavime. Programa apima daugiabučius, kurie yra trijų ir daugiau aukštų, pagal Registrų centro išrašą. Gyventojams nusprendus atsisakyti naftos dujų balionų naudojimo ir, pvz., pasirinkus rekonstruoti elektros skirstymo tinklus name, jūsų name ar laiptinėje būtų vykdoma elektros vidaus tinklo rekonstrukcija. Tai reiškia, kad tie butai, kurie nenaudoja naftos dujų balionų, gautų valstybės subsidiją namo ar laiptinės elektros tinklo rekonstrukcijai (iki 242 eurų su PVM vienam butui). Tuo metu butai, kurie naudoja naftos dujų balionus, gautų papildomą valstybės subsidiją (iki 242 eurų su PVM) buto elektros tinklo rekonstrukcijai ir paramą įsigyti elektros viryklę (iki 242 eurų su PVM). Jei neužteks galios, ESO padidins galią butui iki 5 kW nemokamai.