Energetikos ministras su EK pirmininkės kabineto vadovu aptarė kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir rusiškos naftos atsisakymą
Šiandien, lapkričio 6 d., Vilniuje energetikos ministras Lukas Savickas susitiko su Europos Komisijos pirmininkės kabineto vadovu Björnu Seibertu ir Komisijos generaline sekretore Ilze Juhansone ir aptarė būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai energetikos prioritetus, įskaitant kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą, ir ES teisėkūros pasiūlymus, kuriuos Europos Komisija planuoja pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiui.
Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu prioritetą teiks ES energetikos rinkos integracijai, energijos tiekimo saugumui ir prieinamumui bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai. Ypatingas dėmesys dabartinėje dinamiškoje saugumo aplinkoje bus teikiamas kritinės infrastruktūros apsaugai, kuri turi tapti integraliu ES politikos prioritetu, įtvirtintu ES teisės aktuose ir numatant tam pakankamą finansavimą.
„Infrastruktūra yra europinė, tačiau jos apsauga kol kas lieka nacionalinė. Lietuva su ES parama pastatė energetikos tinklus ir jungtis, dabar turime investuoti į šios infrastruktūros apsaugą. Negalime raginti stiprinti energetinį saugumą ir kartu naujoje ES finansinėje perspektyvoje mažinti Europos infrastruktūros tinklų priemonei skiriamas lėšas, kurių tam reikia. Lietuvos pirmininkavimas – galimybė kritinės infrastruktūros apsaugos klausimą paversti nuolatiniu ES prioritetu“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Ministras taip pat paragino Komisiją pateikti laukiamą pasiūlymą dėl draudimo ES valstybėms narėms importuoti rusišką naftą, taip užbaigiant REPowerEU iniciatyvą, skirtą stiprinti Europos energetinį savarankiškumą. Ministro teigimu, Lietuvos pirmininkavimas – svarbi galimybė šį pasiūlymą priimti.
„Lietuvai visiškas ir negrįžtamas rusijos naftos importo į Europą atsisakymas yra saugumo, o ne vien energetikos politikos klausimas“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Karas Ukrainoje ir incidentai Baltijos jūroje rodo, kad energetikos infrastruktūra vis dažniau patiria fizinių, kibernetinių ir hibridinių grėsmių: nuo 2022 m. Baltijos jūros regione užfiksuota daugiau kaip 30 incidentų ir bandymų atakuoti infrastruktūrą.
Lietuva siekia, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsauga taptų nuolatiniu ES prioritetu, įtvirtintu teisės aktuose, paremtu pakankamu finansavimu ir atspindėtu ilgalaikiame ES biudžete. Lietuva taip pat rengia nacionalinius teisės aktus, leisiančius stiprinti kritinės energetikos infrastruktūros atsparumą, investuoja į kovos su dronais bei stebėjimo sistemas, atsargų kaupimą ir kitas priemones.
Lietuva tikisi toliau glaudžiai dirbti su Europos Komisija tiek pirmininkavimo darbotvarkės srityje, tiek stiprinant Europos energetinį saugumą, atsparumą ir energetinę nepriklausomybę, plečiant vietinės švarios energijos generaciją Europoje. Ministro vertinimu, šis susitikimas prisidės prie glaudesnio bendradarbiavimo stiprinant bendrą europinį požiūrį į kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.
Atnaujinimo data: 2026-11-06
Taip pat skaitykite:
NATO konferencijoje Vilniuje – dėmesys energetikos infrastruktūros apsaugai ir pasirengimui grėsmėms
„Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas Mindaugas Keizeris
„Litgrid“ ir ESO viešajai konsultacijai teikia pirmąjį Lietuvos lankstumo rinkos plėtros planą
Maisto pramonė sulauks daugiau energetinio saugumo krizių atveju