Seime pristatytas siūlymas siaurinti elektros linijų apsaugos zonas - bus atlaisvinta 12 tūkst. hektarų
Lapkričio 10 d., Seimo posėdyje po pateikimo priimtas Energetikos ministerijos parengtas ir Vyriausybės jau patvirtintas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projektas. Projektu siūloma siaurinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir sušvelninti dalį jose taikomų apribojimų. Įsigaliojus pakeitimams, būtų atlaisvinta daugiau žemės, negu užima Klaipėdos miestas - iš viso apie 12 tūkst. hektarų.
„Elektros linijų apsaugos zonos daug kur yra platesnės, nei reikia saugumui užtikrinti, todėl siūlome jas sumažinti ir atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės. Tai suteiks daugiau galimybių ūkininkams, verslui ir gyventojams, o visi būtini saugos reikalavimai išlieka“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje išanalizuota Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.
Apsaugos zonų atstumai būtų skaičiuojami nuo elektros atramos ašies, o ne nuo elektros stulpų kraštinių linijos laidų. Todėl zonos siaurėtų visose oro linijose – labiausiai aukštesnės įtampos linijose. Skirstomojo tinklo operatoriaus ESO oro linijų apsaugos zonos būtų 0,6–3 metrų siauresnės, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ zonos 4–20 metrų siauresnės. Transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zonos būtų sumažintos nuo 5 iki 3 metrų ten, kur nereikia nuolatinės techninės priežiūros.
Dalis veiklų, kurios dabar apsaugos zonose visiškai draudžiamos, būtų leidžiamos suderinus su tinklų operatoriumi. Pavyzdžiui, jose būtų galima statyti automobilius ir įrengti stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.
Šie palengvinimai būtų taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Vidutinės įtampos (10–35 kV) linijų zonose draudimai išliktų dėl šių linijų technologinių ypatumų, įžeminimo ir saugos reikalavimų.
Vien ESO tinklo dalyje pokyčiai paveiktų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas šalyje sumažėtų nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai. Įstatymo projekto siūlomas pokytis mažėjant perdavimo operatoriaus „Litgrid“ oro linijų apsaugos zonoms – 6 964 ha, urbanizuotos teritorijos – 433 ha, miškų plotai – 1 413 ha.
Siūlomi pakeitimai ir atlaisvintos teritorijos turės teigiamą poveikį ūkinės veiklos vykdymui ir verslo aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas sumažinti nustatytus suvaržymus, taip, be kita ko, gerinant investicinę aplinką, palengvins teritorijų planavimo procesus ir statybos procedūras.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Projektą toliau svarstys Seimo komitetai ir vėliau bus balsuojama dėl priėmimo Seime. Seimui priėmus, pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Atnaujinimo data: 2026-11-10
Taip pat skaitykite:
NATO konferencijoje Vilniuje – dėmesys energetikos infrastruktūros apsaugai ir pasirengimui grėsmėms