Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas: „Turime stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą“
Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) ministrų susitikimas
Šiandien, lapkričio 7 d., Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos ministrai bei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) energetikos sekretorius susitiko penktajame 3+1 energetikos dialoge, kuris vyko Atėnuose, Graikijoje, Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) ministrų susitikimo metu. Jo metu buvo aptarti pagrindiniai transatlantinio bendradarbiavimo prioritetai energetikos srityje – infrastruktūros saugumas ir atsparumas, SGD importo plėtra bei inovatyvių technologijų diegimas.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andres Sutt, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis ir JAV energetikos sekretorius Chris Wright aptarė, kaip šalys gali stiprinti strateginę partnerystę, didinti energetikos infrastruktūros atsparumą, plėtoti SGD importą ir remti Ukrainą.
„Tvirti ir patikimi transatlantiniai santykiai išlieka itin svarbūs dabartinėje geopolitinėje situacijoje – Lietuva jau dabar įsigyja 75 proc. SGD iš JAV. Šiuo metu Lietuva siekia būti regiono lydere, kuri stiprina kritinės energetikos infrastruktūros atsparumą nuo hibridinių, kibernetinių ir fizinių grėsmių, siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą. Taip pat, matome didelį potencialą transatlantiniam bendradarbiavimui SGD, branduolinės energetikos ir infrastruktūros saugumo srityse. Norime šį bendradarbiavimą tęsti ir dar labiau stiprinti“, – pabrėžė ministras Ž. Vaičiūnas.
Kita abipusiai naudinga bendradarbiavimo sritis – pasaulinė SGD rinka. Valstybei priklausanti įmonė „KN Energies“, valdanti Klaipėdos SGD terminalą, per pastarąjį dešimtmetį įgijo aukšto lygio kompetencijų kuriant, valdant ir prižiūrint SGD importo terminalus visame pasaulyje. Klaipėdos SGD terminalas yra pirmasis ir vienintelis terminalas regione, galintis užtikrinti tiekimą ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims – Estijai, Latvijai, Lenkijai, taip pat ir Ukrainai.
„Turime mokytis iš Ukrainos pamokų – investuoti į savo energetikos sistemų atsparumą, nes jos yra vienas pagrindinių hibridinių grėsmių taikinių. Šiuolaikinės grėsmės yra tarpvalstybinės, todėl būtina koordinuota Europos Sąjungos strategija ir priemonių taikymas. Lietuva, kartu su Estija, Latvija ir Lenkija, ne tik kuria pavyzdinį modelį, bet ir toliau dirba prie iniciatyvos, skirtos Baltijos regiono kritinės infrastruktūros apsaugai. Šioje srityje taip pat galėtų būti stiprinami Baltijos šalių ir JAV verslo ryšiai kuriant ir vystant inovatyvius kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos instrumentus“, – kaip vieną iš potencialių bendradarbiavimo stiprinimo su JAV krypčių pasiūlė ministras Ž. Vaičiūnas.
Vizito metu energetikos ministras pirmą kartą susitiko su Ukrainos energetikos ministre Svitlana Grynchuk, su kuria aptarė Ukrainos energetikos sektoriaus atsigavimo klausimus ir bendradarbiavimo perspektyvas.
„Ukrainos žmonės šią žiemą pasitinka ne tokią, kaip mes – po rusijos brutalių atakų prieš jų energetikos infrastruktūrą kyla grėsmė, kad pritrūks dujų. Lietuva mato, girdi ir veikia – į Ukrainą per Klaipėdos SGD terminalą plukdomas SGD krovinys. Dėsime visas pastangas, kad mūsų pagalba padėtų išlaikyti viltį ir šviesą karo tamsoje“, – teigė ministras.
P-TEC verslo forume Ž. Vaičiūnas dalyvavo plenarinėje sesijoje tema „Ateities formavimas: SGD kaip konkurencingumo katalizatorius“. Ministras pabrėžė, kad Klaipėdos SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomybės ramsčių, kurio regioninė reikšmė nuolat auga. Taip pat vyko P-TEC šalių energetikos ministrų posėdis, kuriam pirmininkavo JAV energetikos sekretorius Chris Wright. Posėdžio metu energetikos ministras Ž. Vaičiūnas dar kartą paragino šalis prisidėti prie Ukrainos pergalės, suteikiant skubią pagalbą Ukrainos energetikos sektoriaus apsaugai.
Atnaujinimo data: 2025-11-12
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu