COP31: Lietuva ragina spartinti elektrifikaciją ir stiprinti energetikos infrastruktūros atsparumą
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP31
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė dalyvavo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP31 Antalijoje, Turkijoje. Ten ji diskutavo apie pasaulinės elektrifikacijos spartinimą, energetikos infrastruktūros atsparumą ir Ukrainos energetikos sistemos atkūrimą.
COP31 aukšto lygio renginiuose taip pat dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kiti politikai.
Aukšto lygio diskusijoje „35 by 35: Powering the Future“ ir renginyje „Global Electrification Ministerial“ daugiausia dėmesio skirta pasaulinės elektrifikacijos plėtrai. Turkijos pirmininkavimo COP31 iniciatyva „35 by 35“ siekiama, kad iki 2035 m. elektra sudarytų 35 proc. galutinio pasaulio energijos vartojimo.
„Lietuvos patirtis rodo, kad energetinė nepriklausomybė ir švarios energetikos plėtra eina išvien. Atsisakėme priklausomybės nuo rusijos energetinių išteklių, sinchronizavomės su kontinentinės Europos elektros tinklais ir sparčiai plėtojame atsinaujinančią energetiką. Tačiau elektrifikacijai būtina ne tik švari elektros gamyba – turime investuoti į tinklus, energijos kaupimą, sistemos lankstumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą“, – konferencijos dalyviams sakė K. Štelmokaitė.
Viceministrė K. Štelmokaitė taip pat susitiko su Turkijos energetikos ir gamtinių išteklių viceministru Zaferu Demircanu. Aptartas dvišalis bendradarbiavimas energetikos srityje, kritinės infrastruktūros apsauga ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį prioritetai bei Turkijos įsitraukimo galimybės.
COP31 vykusioje Tarptautinės energetikos agentūros ir „Nordic Energy Research“ diskusijoje viceministrė K. Štelmokaitė kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių atstovais aptarė regiono energetinį saugumą ir atsparumą klimato kaitos poveikiui. Daugiausia dėmesio skirta elektros tinklų apsaugai, pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir regioniniam bendradarbiavimui.
Viceministrė taip pat dalyvavo Ukrainos Vyriausybės ir Europos Komisijos diskusijoje apie Ukrainos energetikos ateitį. Joje pabrėžė, kad atkuriant šalies energetikos sistemą svarbu ne tik atstatyti sunaikintus objektus, bet ir kurti decentralizuotą, šiuolaikišką ir atsparesnę infrastruktūrą.
„rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą parodė, kad energetika yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos atkūrimas – galimybė sukurti sistemą, kuri būtų atsparesnė grėsmėms ir geriau integruota į Europą“, – teigė viceministrė.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad Ukrainos energetikos atkūrimas turi tapti galimybe sukurti modernesnę, atsparesnę ir su Europos energetikos sistema glaudžiau susietą infrastruktūrą. Tam būtina ne tik atstatyti karo sunaikintus pajėgumus, bet ir pritraukti investicijų, plėtoti atsinaujinančią energetiką, įgyvendinti struktūrines reformas bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Ukrainos energetikos sistemos atsparumo stiprinimas ir tolesnė parama šaliai išliks svarbiomis temomis ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Atnaujinimo data: 2026-11-13
Taip pat skaitykite:
Vyriausybė pritarė dar vienai Energetikos ministerijos pasiūlytai priemonei didinti biokuro pasiūlą