Energetikos ir aplinkos ministrai sutarė trečdaliu padidinti urėdijos biokuro pasiūlą: tikimasi amortizuoti šildymo sąskaitas
Asociatyvi nuotrauka. Biokuras
Prieš šildymo sezoną rasti sprendimai iki šių metų pabaigos į rinką papildomai pateikti 125 tūkst. kubinių metrų (~250 GWh) biokuro žaliavos. Šis kiekis būtų maždaug trečdaliu didesnis negu pernai Valstybinės miškų urėdijos (VMU) patiektos kirtimo liekanos. Papildoma pasiūla būtų didesnė už praėjusią žiemą dėl šalčių papildomai sukūrentą biokurą kiekį, siekusį 108 tūkst. kubinių metrų (216 GWh).
Pirmadienį popiet Energetikos ministerijoje susitikę aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, energetikos ministras Lukas Savickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė aptarė galimybes biokuro gamybai naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Susitikimas – tolesnis žingsnis įgyvendinant rugpjūčio pabaigoje Vyriausybės priimtą sprendimą dėl Energetikos ministerijos siūlyto biokuro rinkos stabilizavimo plano.
Ministrai taip pat sutarė, kad ieškos galimybių kaip kitą šildymo sezoną užtikrinti garantinį visuomeninį biokuro tiekimą. Tai leistų valdyti biokuro pasiūlą ir esant jo trūkumui, rinkai pasiūlyti papildomus kuro kiekius.
„Didžiausią potencialą papildomai biokuro pasiūlai matome miško kirtimo liekanose. Dar rugpjūtį Energetikos ministerija pristatė priemonių planą didinti biokuro pasiūlą ir taip amortizuoti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Džiaugiamės susitarimu su Aplinkos ministerija, kad Valstybinių miškų urėdija papildomai patiektų žaliavos. Tai leistų pakeisti dabar naudojamą brangesnę malkinę medieną ir sumažinti spaudimą biokuro kainoms, o kartu ir gyventojų šildymo sąskaitoms", – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
„Į biokuro kainų klausimą žiūrime kaip į bendrą darbą, kuriame kiekviena institucija daro tai, ką gali geriausiai. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija atsako už žaliavą – jau pavedėme didinti jos tiekimą iš valstybinių miškų ir kuo greičiau sutvarkyti audros pažeistus plotus, tinkamą medieną nukreipiant biokurui. Tai darysime išlaikydami tvaraus miškų naudojimo principus. Energetikos ministerija savo ruožtu koordinuoja grandis, nuo kurių galiausiai priklauso kaina – gamybą, importą ir rinkos priemones. Kai visos šios dalys veikia kartu, papildoma žaliava iš miškų gali realiai atsispindėti gyventojų sąskaitose", – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Problema – medienos trūkumas ir sparčiai augančios kainos
Pagrindinė problema – biokuro gamintojai dėl žaliavos konkuruoja su baldų pramone ir malkinės medienos eksportuotojais bei apie 50 proc. išaugusios degalų kainos, o tai kelia biokuro kainas. Biokuras šiuo metu kainuoja 40–60 proc. daugiau nei prieš metus.
VMU duomenimis, kirtimo atliekų kaina antrąjį pusmetį išaugo 14 proc., malkinės medienos – 16 proc. Be to, ateinančiam šildymo sezonui iš anksto nupirkta tik apie penktadalis reikalingo kuro kiekio, nes šilumos gamintojai vengia iš anksto įsigyti šildymo sezonui reikalingą kurą.
Tikslas – stabilizuoti rinką ir šildymo kainas
Pagrindinis ministerijų tikslas – stabilizuoti biokuro rinką ir atitinkamai šildymo kainas. Ieškoma sprendimų iki šių metų pabaigos rinkoje padidinti biokuro pasiūlą ir, kad šis biokuras pasiektų Lietuvos šilumos gamintojų katilines.
Kitas aptartas klausimas – operatyvesnis vėjavartų medienos liekanų, susidariusių po šių metų rugpjūčio 22 d. audros, panaudojimas šilumos gamyboje naudojamo biokuro gamybai. Norint panaudoti per audrą išverstus medžius biokuro žaliavai, reikalingas bendras sutarimas ir teisės aktų suderinimas.
Apie biokuro rinkos stabilizavimo planą daugiau skaitykite pranešime.
Atnaujinimo data: 2026-09-15
Taip pat skaitykite:
Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti numatoma skirti 10 mln. eurų
„Altra“ pusmetis: nuo sudėtingų darbų Visagine iki istorinio pasiekimo Maišiagaloje