Vėjo parko Baltijos jūroje projektas

Pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jis ženkliai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.

Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų.

Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.

 

Poveikio aplinkai vertinimas 

Siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ patvirtintoje teritorijoje įrengti iki 700 MW įrengtosios galios pirmąjį vėjo elektrinių parką, privaloma parengti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą,  atlikti PAV procedūras ir parengti PAV ataskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliojimą, 2021 m. atliko viešojo pirkimo procedūras ir nustatė kvalifikuotą tiekėją – VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas,  kuris iki 2023 m. III ketv. pabaigos atliks iki 700 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos  Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir parengs PAV ataskaitą.
Pirmuoju etapu buvo parengta PAV programa, kurios tikslas yra suteikti informaciją apie PŪV, jos vietą, pobūdį, pajėgumus, potencialiai galimą poveikį aplinkai ir atitinkamai numatyti PAV ataskaitos turinį, apimtį bei nagrinėjamus klausimus.

Geologiniai dugno tyrimai

Vėjo elektrinių plėtra Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje Baltijos jūroje neatsiejama tiek nuo jūros dugno ypatumų, tiek nuo geologinės požemio sandaros. Jūrinio dugno reljefas bei jo geologinė sandara turi išskirtinę įtaką vėjo elektrinių konstrukcijų ir pamatų pasirinkimui.
Siekiant racionaliai planuoti vėjo elektrinių  parko įrengimą, turi būti įvertintos visos galimos geologinės rizikos, išanalizuoti jūros dugne esantys objektai, tokie kaip pavojingos nuolaužos, nesprogusi amunicija ir kiti.
Atsižvelgiant į tai, dviem etapais būtina atlikti skirtingo detalumo kompleksinius geologinius ir geofizinius tyrimus, jiems taikant kompleksinius inžinerinius, geologinius tyrimo metodus.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pavedimą, 2021 m. parengė reikalingus dokumentus ir inicijavo viešąjį tarptautinį pirkimą, siekiant nustatyti teikėją, kuris atliks geofizinius ir geotechninius jūros dugno tyrimus numatytoje vėjo elektrinių plėtrai teritorijoje Baltijos jūroje. Numatoma, kad atrinktas tiekėjas šiuos tyrimus galėtų atlikti per 11 mėnesių, o jų rezultatai bus žinomi iki 2023 m. vidurio.
Pagrindinis meteorologinis faktorius, nulemiantis palankias sąlygas vėjo energetikos vystymui jūroje, yra vėjo potencialas. Vėjo greitis Lietuvos jūrinėje teritorijoje nebuvo išsamiai matuotas ar tirtas. Preliminariais duomenimis (gautais matematinio modeliavimo būdu) planuojamoje vėjo elektrinių parko teritorijoje vidutinis vėjo greitis gali siekti apie 9 m/s.

Vėjo greičių matavimai

Siekiant įvertini jūrinio vėjo potencialą ir kitus hidrometeorologinius duomenis būsimo vėjo elektrinių parko vystymo vietoje Baltijos jūroje, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliojimą, 2021 m. parengė reikalingus dokumentus ir inicijavo viešąjį tarptautinį pirkimą, siekiant nustatyti kompetentingą teikėją, kuris atliks vėjo greičio, vandens ir kitų meteorologinių parametrų matavimus planuojamoje teritorijoje. Numatoma, kad būsimas teikėjas reikiamus matavimus atliks iki 2023 m. vidurio, t. y. iki numatomo paskelbti konkurso dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir paramos.
Metų trukmės matavimus planuojama atlikti dviejose iš anksto nustatytose teritorijos vietose – matavimų stotyse. Matavimai turi būti atliekami įdiegus nuolatinio stebėjimo, inkaruojamas plūduriuojančias stotis su integruota būtina matavimams atlikti įranga. Numatomose vėjo greičių matavimo stočių vietose jūros gylis svyruoja nuo 36 m. iki 44 m.
Gauti duomenys bus panaudoti vėjo energijos potencialo bei jūros hidrometeorologinių sąlygų vertinimui vėjo elektrinių parko plėtojimo teritorijoje Baltijos jūroje.
 

Inžinerinės infrastruktūros vystymo  plano uždaviniai:

• nustatyti konkrečius plotus, kuriuose etapais bus vykdoma jūrinių vėjo elektrinių plėtra ir eksploatacija, įskaitant esamos situacijos vertinimą ir atsižvelgiant į vėjo elektrinių plėtros vykdymą etapais;
•    parengti vėjo elektrinių parkų prijungimo prie transformatorių pastotės Baltijos jūroje (toliau – jūrinė transformatorių pastotė) koncepciją (ne mažiau kaip 2 alternatyvas) bei sprendinius pagal išduotas planavimo sąlygas, numatant preliminarias jūrinių vėjo elektrinių parkų prijungimo prie jūrinės transformatorių pastotės kabelių ir jūrinės transformatorių pastotės vietas pagal parengtas alternatyvas;
•    konkretizuoti tyrimų ir koncepcijos sprendinius, reikalingus atlikti natūrinius tyrimus jūrinių transformatorių pastočių įrengimo ir vėjo elektrinių parkų prijungimo prie jūrinės transformatorių pastotės kabelių vietose pagal parengtas alternatyvas;
•    inžinerinės infrastruktūros vystymo plano teritorijos ribose rezervuoti teritorijas vėjo elektrinių parkų riboms, prijungimo kabeliams, susisiekimo, statybos, aptarnavimo koridoriams ir kitiems infrastruktūros objektams;
•    numatyti specialiąsias teritorijos naudojimo sąlygas, planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir veiklos plėtojimo tose teritorijose sąlygas bei kitus reikalavimus;
•    parengti vėjo elektrinių parkų plėtros Baltijos jūroje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą su konkretizuotais sprendiniais;
•    vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka atlikti SPAV procedūras.

Vadovaujantis:
•    Inžinerinės infrastruktūros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) vystymo planų rengimo taisyklėmis,  patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 
•    Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1-253 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“, 
•    Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1-306 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“
yra parengtas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (toliau – Infrastruktūros vystymo planas). 
Planavimo organizatorius: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407, faks. (8 5) 203 4692, el. p. [email protected] interneto svetainė https://enmin.lrv.lt). Kontaktinis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič, tel. (8 602) 47 359, [email protected]   

Plano rengėjas: UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, LT-44242 Kaunas, tel. +370 37 323209, faks.+370 37 337257, el.p. [email protected], www.ardynas.lt. Projekto vadovas Mantas Morkvėnas (komunikacija, administravimas) +370 699 69161, el.p. [email protected], teritorijų planavimo vadovė Zita Labanauskienė (teritorijų planavimas) +370 616 86916, el.p. [email protected] .
Infrastruktūros vystymo plano proceso etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. 
Rengimo etapo metu buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV), Planavimo organizatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1-89 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai“, atsižvelgiant į SPAV ir tarpvalstybinių konsultacijų su Latvijos Respublika rezultatus, pritarė Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai, apjungiančiai darnaus vystymo aspektu palankiausias I(1) ir IV(1) alternatyvas, kurios yra paskelbtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPD Nr. S-NC-00-20-411).
 
Supažindinimo tvarka: su parengto Infrastruktūros vystymo plano sprendiniais nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. liepos 26 d. imtinai susipažinti galima: 
1)    Planavimo organizatoriaus interneto svetainėje: aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys ir konkretizuoti sprendiniai.
2)    Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-20-411)
Vieša Infrastruktūros vystymo plano sprendinių ekspozicija vyks nuo 2022 m. birželio  23 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (imtinai) Planavimo organizatoriaus buveinėje adresu Gedimino pr. 38, Vilniuje (tel. (8 5) 203 4696, faks. (8 5) 203 4692, (8 602) 47 359). Į viešą ekspoziciją įleidžiami tik iš anksto telefonu (8 602) 47 359 užsiregistravę asmenys. 
Baigiamasis susirinkimas-konferencija bus organizuojamas 2022 m. liepos 27 d. 12:00 val. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patalpose (Gedimino pr. 38, 01104 Vilnius), 413 kab. 
Papildomai vyks viešo baigiamojo susirinkimo-konferencijos tiesioginė internetinė vaizdo transliacija. Nuoroda: https://tinyurl.com/BalticWind

Baigiamojo susirinkimo – konferencijos vieta ir laikas bei internetinės transliacijos nuoroda, esant pasikeitimams, bus patikslinta  likus 5 darbo dienoms iki viešo baigiamojo susirinkimo-konferencijos datos planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir TPDRIS.
Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu apribojus visuomenės patekimą į valstybinių įstaigų, taip jų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, patalpas, uždraudus renginius uždarose patalpose ar apribojus jose galimą lankytojų skaičių, Infrastruktūros vystymo plano viešas pristatymas bus organizuojamas tik tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos būdu 2022 m. liepos 27 d. 12:00 val.  (asmenims, apie ketinimą dalyvauti baigiamajame susirinkime-konferencijoje pranešusiems el. paštu [email protected], taip pat bus atsiųsta aktyvi internetinės vaizdo transliacijos nuoroda). 
Pasiūlymus Infrastruktūros vystymo plano sprendiniams raštu galima teikti planavimo organizatoriui nurodytais kontaktais ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos ir jos metu. Po baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos pateikti pasiūlymai nebus priimami.


 

Energetikos ministerija sudarė sutartį su VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu dėl Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.
Poveikio aplinkai vertinimo rezultatai yra reikalingi pasirengti konkursams dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai ir paramos. Primintina, kad 2020 m. birželio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta Lietuvos jūrinės teritorijos dalis, kurioje tikslinga organizuoti konkursą iki 700 MW galios vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Planuojama, kad pirmasis konkursas bus organizuojamas 2023 m. pabaigoje atlikus visus reikalingus veiksmus ir tyrimus, o būtent parengus  Lietuvos jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių plėtrai, specialųjį planą, atlikus numatomų plėtoti vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą, atlikus vėjo greičio ir kitų parametrų matavimus bei jūros dugno tyrimus. 

Siekiant neapriboti optimalaus vėjo elektrinių parko įrengimo Vyriausybės nutarimu patvirtintoje teritorijoje galimybių, poveikio aplinkai vertinimo programoje yra numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimui naudotinas vėjo elektrinių modelis, vėjo elektrinių išdėstymas teritorijoje ir vėjo elektrinių skaičius bus konkretizuoti atlikus detalius vėjo greičio matavimus, kurie yra numatyti vykdyti 2022-2023 metais.

Siekiant sumažinti rizikas būsimųjų konkursų dalyviams dėl vertintinų vėjo elektrinių parametrų, Energetikos ministerija kviečia vėjo elektrinių gamintojus, vėjo elektrinių projektų vystytojus bei visus suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus ir pastabas dėl poveikio aplinkai vertinimui parinktų vėjo elektrinių alternatyvų. Surinkti pasiūlymai padės įvertinti suinteresuotų pusių poreikius ir lūkesčius, susijusius su jūrinių vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimu.
Poveikio aplinkai vertinimo programoje yra pateikta informacija apie numatomas nagrinėti pagrįstas alternatyvas (pvz., vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, t. y. nevykdant veiklos. 

„Nulinė“ alternatyva, t. y. veiklos nevykdymas, atspindi esamą situaciją ir aplinkos būklę kuomet projektas neįgyvendinamas. Tokiu atveju Lietuvai priklausančios Baltijos jūros akvatorijos aplinkos būklės pokyčiai nebūtų siejami su vėjo elektrinių Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtra.
Projekto įgyvendinimo alternatyva, patvirtintoje Vyriausybės nutarimu teritorijoje įrengiamas ir eksploatuojamas apie 700 MW įrengtosios galios jūrinių vėjo elektrinių parkas. 

Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos suformuotą pateiktą techninę užduotį vėjo elektrinių parko įrengimui pradiniame vertinimo etape svarstytini šiuo metu rinkoje siūlomi nuo 8 MW iki 16 MW galios jūrinių vėjo elektrinių modeliai, o šio jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo metu galima tikėtis vėjo elektrinių, kurių galia siektų iki 20 ar daugiau MW. Tokios galios jūrinės vėjo elektrinės aukštis atitinkamai gali būti nuo 140 m iki 300 m (bet neapsiribojant), o priklausomai nuo modelio galios, tokių elektrinių skaičius numatytoje teritorijoje preliminariai gali būti nuo 87 iki 43 (bet neapsiribojant). 

Atsižvelgiantį į šiuos techninėje užduotyje išvardintus parametrus suformuotos šios alternatyvos:

Parametrai

Maksimalios reikšmės

Vėjo elektrinės modelis 1

Vėjo elektrinės modelis 2

Vėjo elektrinės modelis 3

Maksimalus įrengiamų vėjo elektrinių skaičius

Iki 87

Vertinimui naudojamas įrengiamų vėjo elektrinių skaičius

75

56

48

Minimalus aukštis  iki žemiausio menties taško

35

35

35

Maksimalus aukštis iki aukščiausio menties taško

235

265

300

Maksimalus rotoriaus diametras

200

230

250

Preliminari galia, MW

8–15

15–20

20+

 

>600 MW

>840 MW

>960 MW

Gali būti nustatyti vėjo elektrinių aukščio ribojimai teritorijoje, esančioje 29,5-32 km atstumu nuo kranto.
Formuojant vėjo elektrinių parko alternatyvas, elektrinių išdėstymui planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje panaudotas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje priimtas geometrinio išdėstymo principas, kaip atskaitos kriterijų priimant vėjo elektrinės vėjaračio skersmenį (D): 
-    vėjo kryptimi 10xD; 
-    statmenai vėjo krypčiai 5xD;

Pasiūlymus ir pastabas prašome teikti iki š. m. liepos 5 d. el.paštu [email protected]

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-08-02