Žygimantas Vaičiūnas Liuksemburge: kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir atsparumas bus teisiškai įtvirtinti ES darbotvarkėje

Birželio 26 d. Liuksemburge, ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, buvo patvirtintas Europos tinklų paketas, pasirašytas trišalis susitarimas dėl energijos kaupimo pajėgumų didinimo, vyko diskusijos dėl energetikos dekarbonizacijos po 2030 m. ir Artimųjų Rytų krizės poveikio energetikos sektoriui.

Europos tinklų paketas: teisiniai pagrindai su ES finansine parama tarpvalstybinei kritinei energetikos infrastruktūrai

Tarybos posėdyje patvirtintas bendrasis požiūris dėl Europos tinklų paketo, kurį sudaro du teisės aktai – TEN-E reglamentas ir energetikos infrastruktūros leidimų direktyva.

TEN-E reglamentu siekiama pagerinti tarpvalstybinės kritinės energetikos infrastruktūros planavimą, paspartinti energetikos infrastruktūros leidimų išdavimo procesus ir užtikrinti veiksmingesnius išlaidų bei naudos pasidalijimo mechanizmus tarpvalstybiniuose projektuose.

„Prieš metus Europos Komisijoje kritinė energetikos infrastruktūra nebuvo nei ES darbotvarkėje, nei veiksmų planuose. Aktyvių Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių narių veiksmų dėka kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos klausimas tapo ne svajone, o jau ir potencialiai finansuojama priemone. Energetikos Taryboje šiandien patvirtintame TEN-E reglamento tekste šis klausimas bus vienas iš svarbiausių: įtraukta atskira kategorija dėl kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos, atsparumo ir spartaus pažeistos energetikos infrastruktūros atkūrimo. ES svarbu turėti veikiančius teisinius ir finansinius instrumentus, užtikrinančius veiksmingą praktinį įgyvendinimą tiek užtikrinant energetikos infrastruktūros apsaugą, tiek greitai reaguojant ir atstatant pažeistą infrastruktūrą“, – posėdyje sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasirašytas trišalis susitarimas dėl energijos kaupimo pajėgumų didinimo

Tarybos metu pasirašytas trišalis susitarimas tarp Europos Komisijos, valstybių narių ir atsinaujinančios energetikos bei energiją vartojančių pramonės įmonių dėl energijos kaupimo pajėgumų didinimo, kuriuo siekiama iki 2028 m. pasiekti apie 45 GW naujų energijos kaupimo pajėgumų ES, didinti atsinaujinančios energijos integraciją, mažinti kainų svyravimus ir stiprinti tinklų lankstumą. Susitarimas taip pat prisidės prie dujų paklausos mažinimo, pramonės elektrifikacijos bei konkurencingumo, o jo įgyvendinimas apima valstybių narių, verslo, energetikos sektoriaus ir finansinių institucijų bendradarbiavimą, siekiant spartesnės energetikos sistemos transformacijos ES.

Metano reglamento pasekmės ES energetiniam saugumui ir tiekimo grandinėms

Lietuva taip pat prisijungė prie bendro pareiškimo dėl Metano reglamento įgyvendinimo peržiūros. Šiuo metu reglamente numatyti reikalavimai gali turėti reikšmingą poveikį energijos kainoms ir kelti rizikų energijos tiekimo saugumui. Besitęsiantis geopolitinis nestabilumas ir pasaulinių dujų bei naftos tiekimo grandinių apribojimai ir toliau daro spaudimą energijos rinkoms. Todėl Metano reglamento įgyvendinimas neturėtų riboti galimybių užsitikrinti dujų ir naftos tiekimą iš įvairių šaltinių. Siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir išvengti nepageidaujamų rinkos sutrikimų, būtina atidėti tam tikrų įpareigojimų taikymą arba numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo nebūtų taikomos sankcijos.

Dekarbonizacija po 2030 m.: klimatas, konkurencingumas ir saugumas – bendros strategijos kryptys

Diskusijoje dėl ES energetikos sektoriaus dekarbonizacijos po 2030 m. laikinai einantis energetikos ministro pareigas Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad klimato politikos, konkurencingumo ir energetinio saugumo tikslai turi būti įgyvendinami nuosekliai ir kompleksiškai.

„Klimato ir energetikos sistema yra itin svarbi siekiant klimato tikslų, konkurencingumo ir energetinio saugumo. Šiuos tikslus pasiekti galėsime tik tuomet, jei šias politikos sritis traktuosime bendros strategijos kryptis, o ne atskirus politikos tikslus. Energetinis saugumas turi tapti tikrai horizontaliu ir strateginiu pamatu visose būsimose politikos priemonėse“, – akcentavo Ž. Vaičiūnas.

Lietuva pasisakė ir už stipresnį regioninį bendradarbiavimą – sėkminga sinchronizacija su kontinentine Europa 2025 m. ir įgyvendinti tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai yra praktinis įrodymas, ką gali pasiekti koordinuoti veiksmai. Būsimasis reguliavimas po 2030 m. turi mažinti administracinius barjerus ir teikti aiškų ilgalaikį investicijų signalą piliečiams ir verslui.

Artimųjų Rytų krizė: koordinavimas ir ilgalaikiai sprendimai

Aptariant krizės Artimuosiuose Rytuose poveikį energetikos sektoriui, Lietuva palankiai įvertino Hormūzo sąsiaurio atidarymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad energijos kainos išliks padidėjusios – rinkos normalizacijos galima tikėtis tik metų pabaigoje.

„Ši energetikos krizė turi tapti galimybe Europai galutinai atsisakyti priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro, spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, elektrifikaciją ir stiprinti Europos energetinį saugumą. Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis šalimis kvietė Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl rusiškos naftos importo atsisakymo, taip visiškai nutraukiant ES priklausomybę nuo agresoriaus. Kartu negalime tikėtis, kad valstybės narės vien savo biudžetais išspręs energetikos krizės keliamus iššūkius. Būtinas didesnis ES lygmens koordinavimas ir finansinės priemonės, kurios užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas visoms valstybėms narėms“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Taip pat Tarybos paraštėse laikinai ministro pareigas einantis Ž. Vaičiūnas dalyvavo ES bendraminčių šalių Atsinaujinančios energetikos draugų grupės (angl. Friends of Renewables) susitikime.

Atnaujinimo data: 2026-06-26

Taip pat skaitykite:

Žygimantas Vaičiūnas: Ukrainos atkūrimas – investicija į visos Europos saugumą ir atsparumą

Seimas pritarė pokyčiams šilumos ūkyje: gerinama šildymo kokybė ir skatinamas modernizavimas

Pradedamos pasirašyti sutartys dėl šilumos ūkių modernizavimo savivaldybėse

„Harmony Link“ projektas žengia į naują etapą, statybos darbai bus pradedami anksčiau

Nuo liepos 1 d. gyventojams – padidinta 15 mln. eurų parama šildymo įrenginių keitimui