Žaliasis vandenilis Lietuvai atveria naujų pramonės ir eksporto galimybių
Vandenilis (asociatyvi nuotrauka)
Lietuva turi potencialo tapti svarbia žaliojo vandenilio ir iš jo gaminamų sintetinių degalų gamintoja bei eksportuotoja Baltijos regione. Tam pagrindą kuria augantys atsinaujinančios energijos pajėgumai, pramonės potencialas, Klaipėdos uosto infrastruktūra ir regioniniai energetikos ryšiai. Apie tai energetikos viceministras Darius Indriūnas kalbėjo lapkričio 18 d. renginyje „Hydrogen Horizons Baltics“.
Viceministras pabrėžė, kad vandenilis jau nebėra vien ateities technologija – jis tampa svarbia energetikos transformacijos, pramonės konkurencingumo, energetinio saugumo ir naujų investicijų dalimi. Lietuvos tikslas – ne tik vartoti švarią energiją, bet ir kurti visą vandenilio vertės grandinę: nuo gamybos iki jo panaudojimo pramonėje, sintetinių degalų gamybos ir eksporto.
„Mūsų tikslas – kad Lietuva nebūtų tik žaliojo vandenilio vartotoja. Turime galimybę tapti jo gamintoja, kurti iš jo didesnės pridėtinės vertės produktus ir eksportuoti juos į kitas Europos rinkas. Tam reikia ne tik investicijų į gamybą, bet ir visos veikiančios infrastruktūros – nuo energijos šaltinių iki transportavimo, saugojimo ir vartotojų. Vandenilio ekonomika gali atverti naujų galimybių Lietuvos pramonei ir regionams“, – sakė energetikos viceministras Darius Indriūnas.
„Amber Grid“ 2025 m. atliktos rinkos dalyvių apklausos duomenimis, iki 2050 m. Lietuvos vandenilio gamybos potencialas galėtų siekti apie 15,6 TWh per metus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį kiekį, tokios energijos pakaktų visam Kauno miesto gatvių apšvietimui užtikrinti daugiau nei 100 metų. Esant palankioms rinkos sąlygoms, beveik pusė šio kiekio galėtų būti eksportuojama į kitas Europos šalis.
Vandenilio ekonomikos plėtra jau įgauna konkretų pavidalą. Klaipėdos uoste veikia pirmoji žaliojo vandenilio gamybos ir degalų papildymo stotelė Lietuvos ir Baltijos šalių uostuose. Jos galia siekia 2,25 MW, o per metus gali būti pagaminama iki 127 tonų žaliojo vandenilio. Vilniuje pastatyta 3 MW galios vandenilio gamykla ir Viršuliškių viešojo transporto parke įrengta išpilstymo stotelė – šiuo metu bandoma visa infrastruktūros grandinė, ruošiantis ją pradėti eksploatuoti. Panevėžio regione taip pat atsiveria galimybių investicijoms į žaliojo vandenilio ir jo produktų gamybą.
Pasak viceministro, svarbu vertinti ne tik pagaminamo vandenilio kiekį, bet ir tai, kokią ekonominę vertę jis gali sukurti. Vandenilis gali tapti žaliava e. metanoliui, sintetiniam metanui ir tvariems aviaciniams degalams gaminti. Tokie produktai ypač aktualūs aviacijos ir laivybos sektoriams, kuriuose tiesioginis transporto elektrifikavimas yra sudėtingas.
Vandenilio ekonomikos plėtra Lietuvai reiškia galimybę ne tik stiprinti energetinį savarankiškumą, bet ir kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų bei didinti šalies pramonės konkurencingumą.
Atnaujinimo data: 2026-11-18
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija stiprina strateginę partnerystę energetikos infrastruktūros apsaugos srityje
Dvi Energetikos ministerijos įmonės įvertintos už pažangią valdyseną
COP31: Lietuva ragina spartinti elektrifikaciją ir stiprinti energetikos infrastruktūros atsparumą
