Vyriausybė pritarė mažinti elektros linijų apsaugos zonas – bus atlaisvintas plotas, didesnis už Klaipėdos miesto teritoriją
Elektros stulpai (asociatyvi nuotrauka)
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams. Pakeitimais siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Tai leis atlaisvinti maždaug 12 tūkst. hektarų plotą visoje šalyje, kas yra daugiau negu Klaipėdos miesto teritorija, siekianti beveik 10 tūkst. Hektarų.
„Elektros linijų apsaugos zonos daug kur yra platesnės, nei reikia saugumui užtikrinti, ir varžo žemės naudojimą. Mažindami perteklines zonas, siekiame atlaisvinti žemę verslo plėtrai, kartu išlaikydami visus saugumo reikalavimus. Šalia linijų atsirastų daugiau galimybių plėsti gamyklų teritorijas, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti viešojo transporto stoteles ar uždaras sandėliavimo vietas“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje išanalizuota Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.
Apsaugos zonų atstumai būtų skaičiuojami nuo elektros atramos ašies, o ne nuo elektros stulpų kraštinių linijos laidų. Todėl zonos siaurėtų visose oro linijose, ir tuo labiau, kuo aukštesnė linijos įtampa. Skirstomojo tinklo operatoriaus ESO oro linijų apsaugos zonos būtų 0,6–3 metrų siauresnės, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ zonos 4–20 metrų siauresnės. Transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zonas sumažinant nuo 5 iki 3 metrų ten, kur nereikia nuolatinės techninės priežiūros.
Dalis veiklų, kurios dabar apsaugos zonose visiškai draudžiamos, būtų leidžiamos suderinus su tinklų operatoriumi. Pavyzdžiui, zonose būtų galima statyti automobilius ir įrengti stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.
Šie palengvinimai būtų taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Vidutinės įtampos (10–35 kV) linijų zonose draudimai išliktų dėl šių linijų technologinių ypatumų, įžeminimo ir saugos reikalavimų.
Vien ESO tinklo dalyje pokyčiai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas šalyje sumažėtų nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai. Įstatymo projekto siūlomas pokytis mažėjant perdavimo operatoriaus „Litgrid“ oro linijų apsaugos zonoms – 6964 ha, urbanizuotos teritorijos – 433 ha, miškų plotai – 1413 ha.
Siūlomi pakeitimai ir atlaisvintos teritorijos turės teigiamą poveikį ūkinės veiklos vykdymui ir verslo aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas sumažinti nustatytus suvaržymus, taip, be kita ko, gerinant investicinę aplinką, palengvins teritorijų planavimo procesus ir statybos procedūras.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo pakeitimai toliau bus teikiami svarstyti Seimui. Seimui priėmus, pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.