Parengti siūlymai mažinti elektros tinklų apsaugos zonas ir apribojimus žemės savininkams
Elektros energija (asociatyvi nuotrauka)
Energetikos ministerija parengė ir pateikė viešai konsultacijai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas bei atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Pakeitimais siekiama panaikinti technologijų pažangos nebeatspindinčius, pertekliniais tapusius apribojimus, kartu išlaikant aukščiausią infrastruktūros ir žmonių saugos lygį.
Efektyvus elektros perdavimo ir skirstymo tinklų funkcionavimas yra būtina sąlyga stabiliai ir patikimai šalies energetikos sistemos veiklai. Vienas iš esminių elektros tinklų infrastruktūros elementų yra apsaugos zonos – specialiai nustatytos teritorijos, kurių paskirtis yra užtikrinti saugų elektros tinklų eksploatavimą, sudaryti sąlygas operatyviam gedimų šalinimui, apsaugoti gyventojus ir ūkinės veiklos vykdytojus nuo galimų pavojų bei užkirsti kelią infrastruktūros pažeidimams.
Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), AB „Litgrid“ ir Energijos skirstymo operatorius (ESO) iniciatyva, siekiant įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo aktualumą ir jo tobulinimo galimybes, Lietuvos energetikos institutas (LEI) atliko lyginamąją penkių Europos valstybių – Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Prancūzijos – elektros tinklų apsaugos zonų reglamentavimo analizę, kurios pagrindu parengti pagrįsti siūlymai dėl galiojančio apsaugos zonų teisinio reguliavimo tobulinimo.
„Technologijos ir eksploatavimo praktika per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai pažengė į priekį, tačiau apsaugos zonų reglamentavimas dažnu atveju liko nepakitęs. Šis įstatymo projektas pagrįstas ne subjektyviu vertinimu, o objektyviais techniniais duomenimis ir tarptautine patirtimi. Siekiame užtikrinti, kad žemės savininkų teisės nebūtų ribojamos labiau, nei to realiai reikalauja tinklų sauga“, – sako laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas.
Studijos išvados parodė, kad dabartiniai Lietuvoje taikomi apsaugos zonų dydžiai buvo nustatyti pagal anuomet aktualias technologines galimybes ir šiandien, tobulėjant tinklų technologijoms bei eksploatavimo praktikai, tokį patį saugos lygį galima užtikrinti mažesnėse erdvinėse ribose. Ekspertai įvertino saugius atstumus žmonėms, statiniams ir technikai, taip pat elektrinių ir magnetinių laukų poveikį sveikatai, atsižvelgdami į skirtingus įtampos lygius ir technologinius parametrus.
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad oro linijos apsaugos zona skaičiuojama nuo kraštinių laidų, o transformatorinėms ir skirstomiesiems punktams taikoma vienoda 5 metrų apsaugos zona aplink statinį. Apsaugos zonose galioja platus draudžiamų veiklų sąrašas – be tinklo operatoriaus sutikimo negalima, pavyzdžiui, įrengti transporto priemonių stovėjimo aikštelių, naudoti ugnies ar sandėliuoti bet kokias, net ir nedegias, medžiagas.
Siūlomi pokyčiai: mažesnės apsaugos zonos ir mažesni veiklos apribojimai
Energetikos ministerijos parengtu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektu siūloma:
oro linijų apsaugos zonas skaičiuoti ne nuo kraštinių laidų, o nuo atramų ašies – tai realiai sumažintų apsaugos zonas: ESO atveju – apsaugos zona mažėtų nuo 0,6 iki 3 metrų, priklausomai nuo įtampos, o perdavimo tinklo AB „Litgrid“ atveju – apsaugos zona mažėtų nuo 4 iki 20 metrų;
transformatorinių ir skirstomųjų punktų, iš dviejų pusių (kur nėra durų ir įtampa – 0,4 kV) apsaugos zoną mažinti nuo 5 iki 3 metrų;
atlaisvinti dalį draudžiamų veiklų – transporto priemonių statymą, ugnies naudojimą, nedegių medžiagų sandėliavimą ir renginių organizavimą tam tikros įtampos apsaugos zonose leisti suderinus su tinklo operatoriumi, o ne draudžiant absoliučiai;
papildyti reglamentavimą naujais objektais – sinchroninių kompensatorių stotimis, atsiradusiomis modernizuojant perdavimo tinklą.
Numatomas poveikis
Vien ESO tinklo dalyje pokyčiai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas šalyje sumažėtų nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai. Įstatymo projekto siūlomas pokytis mažėjant perdavimo operatoriaus oro linijų apsaugos zonoms – 6964 ha, urbanizuotos teritorijos – 433 ha, miškų plotai – 1413 ha.
Siūlomi pakeitimai ir atlaisvintos teritorijos turės teigiamą poveikį ūkinės veiklos vykdymui ir verslo aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas sumažinti nustatytus suvaržymus, taip, be kita ko, gerinant investicinę aplinką, palengvins teritorijų planavimo procesus ir statybos procedūras.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Tolesni veiksmai
Apsaugos zonų pasikeitimai susiję su jau nustatytų infrastruktūros apsaugos zonų planų koregavimu. Numatoma, kad sumažintų elektros tinklų apsaugos zonų nustatymas ir įregistravimas turi būti įgyvendintas iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Siūlomos įstatymo pataisos yra pateiktos viešai konsultacijai iki liepos 24 d. Po konsultacijų ir pritarus Vyriausybei, Energetikos ministerija siūlys svarstyti pataisas Seimo rudens sesijoje.
Atnaujinimo data: 2026-07-10
Taip pat skaitykite:
Plečiamos finansinės paramos galimybės energetikos transformacijai
Nuo rugpjūčio 1 d. – papildoma 5 mln. eurų parama neefektyvių biomasės katilų keitimui
Energetinio nepritekliaus mažinimui telkiasi savivaldybės: bendrijas jau įsteigė 14 savivaldybių
Daugiau patikimumo kiekvieniems namams: ESO kabeliavimas miškuose per kelerius metus išaugo 13 kartų
„Altra“ skelbia tarptautinį konkursą Ignalinos atominės elektrinės reaktorių šerdžių išmontavimui