Naujas žingsnis elektros jungties „Baltic-German PowerLink“ projekte: siekiama ES Bendro intereso projekto statuso
Elektros linijos (asociatyvi nuotrauka)
Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministerijos ir perdavimo sistemų operatorės liepos 7 d. susitikime priėmė sprendimą teikti elektros jungties projektą „Baltic-German PowerLink“ Europos Sąjungos Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) statusui gauti. Toks statusas suteikiamas svarbiausiems tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams, kurie padeda įgyvendinti ES energetikos tikslus.
„Sprendimas teikti „Baltic–German PowerLink“ projektą Europos bendro intereso projekto statusui gauti yra svarbus etapas jo įgyvendinime. Jis patvirtina tvirtą Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos politinį apsisprendimą įgyvendinti šį strategiškai svarbų projektą, stiprina mūsų regioninį bendradarbiavimą ir atveria galimybes ateityje jo įgyvendinimui siekti Europos Sąjungos finansavimo. Be ES finansavimo tokio projekto įgyvendinimo galimybės būtų labai ribotos, todėl džiugu, kad jau dabar klojame tvirtus pagrindus šiam projektui. Tai dar vienas reikšmingas žingsnis kuriant saugesnę, labiau integruotą ir konkurencingesnę mūsų elektros sistemą“, – sako laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas.
„Bendro intereso projekto statuso užtikrinimas yra svarbus žingsnis projekto koncepcijos vystymo etape, atveriantis kelią tiek platesniam projekto palaikymui, tiek ir galimybes projektą įgyvendinti efektyviau ir sparčiau. Šiuo metu trišalė projekto komanda taip pat siekia įvertinti projekto naudas ENTSO-E dešimties metų infrastruktūros planavimo procese, analizuoja projekto techninės įgyvendinimo galimybės bei finansavimo ir valdymo modelio alternatyvas“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Bendro intereso projektams taikomos supaprastintos leidimų išdavimo bei reguliavimo procedūros ir gali būti skiriama ES finansinė parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.
Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Rytų Vokietijos elektros perdavimo sistemų operatorių „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ planuojama hibridinė jungtis „Baltic-German PowerLink“ elektros kabeliu sujungtų Vokietiją ir Baltijos šalis, taip pat leistų toliau sparčiai plėtoti atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumus. Šių metų pradžioje pasirašytoje ketinimų deklaracijoje pažymima, kad tokių hibridinių elektros jungčių Baltijos jūros regione plėtra gali suteikti daugiašalės naudos ir sukurti teigiamus socioekonominius efektus visoms dalyvaujančioms šalims. Taip pat tai padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti konkurencingas elektros kainas.
„Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ praėjusių metų pavasarį pateikė bendrą paraišką dėl hibridinės jūrinės elektros jungties su Vokietija, tuomet įvardintos kaip „Baltic Hub“, projekto įtraukimo į Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E 2026 metų dešimties metų elektros plėtros planą (angl. Ten Year Network Development Plan, TYNDP). Plano rengimo metu atliekamas išsamus ES lygmens projekto vertinimas, analizuojant poveikį rinkai ir tiekimo saugumui bei kuriant prielaidas būsimam ES finansavimui.
„Baltic-German PowerLink“ projekto koncepcija apima 2 GW galios maždaug 600 km hibridinę jūrinę elektros jungtį. Prijungimo taškas Baltijos šalyse numatomas Lietuvos arba Latvijos pasienyje, tiksli vieta būtų nustatyta atlikus technines studijas. Galima projekto įgyvendinimo pabaigos data – 2037 metai.
„Baltic-German PowerLink“ projektas sudarytų sąlygas elektros energijos prekybai tarp Baltijos šalių ir Vokietijos bei sudarytų sąlygas integruoti iki 2 GW jūrinio vėjo pajėgumų Lietuvoje ir Latvijoje, plėsti sausumos atsinaujinančių išteklių pajėgumus. Šis projektas padidintų elektros tiekimo patikimumą visoms trims šalims.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.