„Litgrid“ antrojo ketvirčio apžvalga: augo elektros suvartojimas ir gamyba, 86 proc. pagamintos energijos – iš atsinaujinančių išteklių
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2026 metų balandžio–birželio mėnesių elektros sistemos rodiklius. Antrąjį šių metų ketvirtį elektros energijos Lietuvoje pagaminta 11 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino daugiau nei 90 proc. viso šalies elektros poreikio. 86 procentus vietos generacijos sudarė atsinaujinančių išteklių energija, jos augimas per metus siekė 25 procentus.
Antrąjį 2026 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 3,045 TWh elektros energijos, 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 2,735 TWh.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, Antrąjį šių metų ketvirtį vietos elektros gamyba Lietuvoje augo 11 proc., o daugiau nei 90 proc. elektros poreikio buvo patenkinta vietiniais ištekliais. Net 45 procentais augo saulės elektrinių gamyba, vėjo elektrinės pagamino 14 proc. daugiau nei prieš metus. Nors praėjusių metų palyginamasis dydis nedidelis, ryški ir energijos kaupimo įrenginių plėtra – jų įkrovimui panaudotos elektros energijos kiekis augo šešis kartus“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo plėtros grupės vadovas Tadas Kivilis.
Balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,214 TWh elektros energijos, 14 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 1,066 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 45 proc. nuo 0,746 TWh iki 1,079 TWh. Hidroelektrinių gamyba augo 10 proc. nuo 0,072 iki 0,079 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 2,408 TWh elektros energijos, 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 1,923 TWh.
2026 m. antrąjį ketvirtį, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino 94 procentus šalies poreikio. Palyginti, prieš metus, šis santykis siekė 90 procentų.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 79 proc. visos Lietuvoje antrąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos ir sudarė 86 proc. nuo galutinio suvartojimo.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus mažėjo 30 proc., nuo 0,670 iki 0,469 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba didėjo 3,1 proc. nuo 0,138 iki 0,142 TWh.
Elektros suvartota 5 proc. daugiau
Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,790 TWh, 5 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,650 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą fiksavome pramonės ir paslaugų sektoriuose, tai galima sieti su ekonomikos augimu. Turint omenyje, kad šalyje sparčiai auga gaminančių vartotojų skaičius, elektros įrenginių naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse didėja dar labiau, nei rodo turimi duomenys, nes gaminantys vartotojai dalį paros laiko energija apsirūpina patys ir mažiau jos suvartoja iš tinklo“, – sako Tadas Kivilis.
Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 8 proc. – nuo 1,021 iki 1,104 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas augo 5 proc. – nuo 0,818 iki 0,856 TWh. Gyventojai sunaudojo 3 proc. daugiau elektros energijos, jų vartojimas augo nuo 0,742 iki 0,762 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, augo 6,4 proc. nuo 2,826 TWh pernai iki 3,007 TWh antrąjį ketvirtį šiemet.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2026 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,214 TWh elektros energijos, 2,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 1,184 TWh, eksportuota – 0,980 TWh arba 12 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,876 TWh.
Importas iš Švedijos mažėjo 47 proc., nuo 0,823 iki 0,439 TWh, o importas iš Latvijos augo 218 proc. nuo nuo 0,220 iki 0,700 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį šiemet antrąjį ketvirtį sudarė eksportas į Švediją, per metus jis augo beveik 4 kartus, nuo 0,128 iki 0,481 TWh.
Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.
„Litgrid“ informacija.
Atnaujinimo data: 2026-07-29
Taip pat skaitykite:
Kviečiame teikti pasiūlymus dėl administracinės naštos mažinimo energetikos srityje
„Litgrid“ ir „Amber Grid“ pristato dešimties metų energetikos tinklų plėtros žemėlapį
Gyventojų susidomėjimas išlieka didelis: biomasės katilų keitimui – papildomos 5 mln. eurų dotacijos