„Litgrid“ AEI apžvalga: šiemet prie tinklo prijungta 752 MW elektrinių ir kaupiklių
Atsinaujinantys energijos ištekliai (asociatyvi nuotrauka)
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2026 m. pirmojo pusmečio atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos kaupimo įrenginių rodiklius. Preliminariais duomenimis, per pirmuosius 6 mėnesius prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų prijungta 752 MW įrengtosios galios saulės, vėjo elektrinių ir energijos kaupiklių.
„Lietuva sparčiai artėja prie tikslo visą šalies elektros energijos poreikį padengti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Dar vienas itin svarbus proveržis – elektros energijos kaupimo sistemų plėtra. Jei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo prijungta vos 19 MW kaupimo pajėgumų, tai šiemet prijungtų kaupiklių galia jau siekia 276 MW. Vyriausybė nuo 2025 m. nuosekliai skyrė paramą ir paskolas tiek gyventojams, tiek verslui, kad jie galėtų įsirengti kaupimo sistemas. Jų plėtra leidžia efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius, didina elektros sistemos lankstumą ir prisideda prie patikimesnio jos veikimo. Matydami toliau įgyvendinamus projektus dar šiemet galime tikėtis, kad atsinaujinančios energetikos galia sieks 7 GW, o kaupimo sistemų įrengtoji galia Lietuvoje viršys 1,3 GW. Toliau nuosekliai kuriame aplinką, skatinančią naujus projektus, stipriname elektros tinklus ir sudarome sąlygas, kad atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje išliktų viena sparčiausių regione“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
Šiemet, kaip ir planuota, reikšminga naujų prijungimų dalis yra kaupimo įrenginiai. Vos per 6 mėnesius prijungta beveik 300 MW baterijų sistemų – palyginimui, tai sudaro apie trečdalį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galios.
„Šiuo metu jau pasiekėme 6,2 GW saulės ir vėjo elektrinių galią, taip pat prie tinklo prijungta 0,7 GW baterijų energijos kaupiklių. AEI plėtros tempas nemažėja: šiemet per 6 mėnesius prijungėme 752 MW jėgainių ir kaupiklių, o pirmąjį 2025 m. pusmetį prie tinklo iš viso buvo prijungta 634 MW. Toliau dedame pagrindą saulės, vėjo ir kaupiklių vystymui, skatindami elektros energijos vartojimą – tam ruošiame dinaminio tarifo pokyčius, numatėme 90 proc. prijungimo kaštų kompensavimą jungiantis prie elektros perdavimo tinklo stambiesiems projektams, patvirtinome tinklų rezervavimo tvarką didiesiems vartotojams. Tuo pačiu plečiame eksporto galimybes – jau pradėjome didinti „LitPol Link“ pralaidumą, sparčiai įgyvendiname „Harmony Link“ ir Lietuvos–Latvijos tarpsisteminių pralaidumų projektus“, – sako Andrius Šemeškevičius, „Litgrid“ vadovas.
Kaupimo sistemų plėtra didina balansavimo paslaugų pasiūlą, prisideda prie kainų svyravimų didmeninėje elektros rinkoje ir tokiu būdu taip pat skatina tolesnę saulės ir vėjo elektrinių plėtrą.
AEI galia – 6,4 GW
Per 2026 m. sausį–birželį prie perdavimo ir skirstymo tinklų Lietuvoje prijungta 336 MW įrengtosios galios saulės elektrinių, 140 MW vėjo elektrinių ir 276 MW kaupiklių. Palyginti, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo prijungta 512 MW saulės elektrinių, 103 MW vėjo elektrinių ir 19 MW kaupiklių.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančių saulės elektrinių įrengtoji galia siekia 3,5 GW, vėjo elektrinių – 2,7 GW, o baterijų energijos kaupimo įrenginių – 0,7 GW.
2025 m. Lietuvoje buvo prijungta 1,7 GW saulės ir vėjo elektrinių, o 2026 m. planuojama prijungti bent 1,2 GW saulės ir vėjo elektrinių.
Saulės ir vėjo elektrinės šiuo metu sudaro apie du trečdalius viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Visų AEI elektrinių, įskaitant hidro, biomasės ir kitas, įrengtoji galia Lietuvoje šiuo metu siekia 6,4 GW ir yra 39 proc. arba 1,8 GW didesnė, nei lygiai prieš metus. Įvertinus šiuo metu įgyvendinamus projektus šių metų pabaigoje bendra atsinaujinančios energetikos galia turėtų siekti 7 GW. Taip pat, Vyriausybės priemonių plane numatyta, kad 2028 m. visų AEI galia šalyje sudarys 8 GW.
Suplanuota dar projektų
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,4 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3,2 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,6 GW parengtas techninis projektas.
Dėl prie perdavimo tinklo jungiamų saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 3,8 GW. Iš jų 3,7 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,4 GW parengtas techninis projektas.
Šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 4,1 GW galios ir 9,6 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš jų 3,8 GW galios ir 9,1 GWh talpos projektų turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,2 GW galios ir 2,8 GWh talpos kaupikliams parengtas techninis projektas.
Atnaujinimo data: 2026-07-09
Taip pat skaitykite:
Energetinio nepritekliaus mažinimui telkiasi savivaldybės: bendrijas jau įsteigė 14 savivaldybių
Daugiau patikimumo kiekvieniems namams: ESO kabeliavimas miškuose per kelerius metus išaugo 13 kartų
„Altra“ skelbia tarptautinį konkursą Ignalinos atominės elektrinės reaktorių šerdžių išmontavimui
Nuosekli valstybės parama paskatino elektros energijos kaupimo įrenginių proveržį Lietuvoje