Energetikos sistemų atsparumo stiprinimo klausimai aptarti Baltijos šalių vyresniųjų energetikos pareigūnų susitikime
Baltijos Ministrų Tarybos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresniųjų energetikos pareigūnų susitikimas
Gegužės 21 d. energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski, Jaanus Uiga, Estijos klimato ministerijos energetikos ir mineralinių išteklių generalinio sekretoriaus pavaduotojas, bei Līga Kurevska, Latvijos klimato ir energetikos ministerijos valstybės sekretorė, dalyvavo Vilniuje surengtame Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresniųjų energetikos pareigūnų susitikime ir Baltijos energetinio saugumo grupės posėdyje kartu su Lenkijos atstovais.
Susitikimų metu su partneriais aptarti aktualūs klausimai dėl Baltijos šalių kritinės energetikos infrastruktūros pasirengimo hibridinėms grėsmėms bei jos atsparumo stiprinimo priemonių įgyvendinimo ir kiti regioninio bendradarbiavimo klausimai.
„Mūsų regionas šiandien yra hibridinių grėsmių realybėje. Baltijos jūroje 2023–2025 metais įvykusius incidentus, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė energetikos infrastruktūra, keičia bepiločių orlaivių keliamos grėsmės. Tai įrodo, kad dirbame teisinga kryptimi ir privalome minimizuoti mūsų kritinės energetikos infrastruktūros pažeidžiamumą“, – sako energetikos viceministras G. Gorbačevski.
Baltijos šalys kartu su Lenkija jau įgyvendina energetikos infrastruktūros atsparumo priemones, kurios apima kritinių energetikos objektų fizinės apsaugos stiprinimą, įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimą, elektroninių saugos priemonių diegimą, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, perimetro apsaugos stiprinimą, pasirengimą veikti kritiniu režimu.
Taip pat diegiamos sustiprintos vaizdo stebėjimo sistemos su analitikos galimybėmis bei fizinės apsaugos sprendimai, įskaitant ir paprastas, bet efektyvias priemones, tokias kaip smėlio maišų barjerai.
„Šiuo metu kartu su regiono partneriais prioritetą skiriame bepiločių orlaivių keliamoms grėsmėms ir spartesniam saugumo priemonių įgyvendinimui. Antidroninę apsaugą matome kaip būtiną ir standartinę kritinių objektų apsaugos priemonę regioniniu lygiu“, – sutarė Baltijos šalių energetikos pareigūnai.
Lietuva jau yra užbaigusi esminius pasirengimo darbus, o iki metų vidurio bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos bus įdiegtos pagrindiniuose energetikos sistemos objektuose. Šiuo metu tokios sistemos jau veikia keturiuose strategiškai svarbiuose objektuose, o dar penkių sistemų diegimas bus baigtas iki metų vidurio. Taip pat vertinami ir rengiami tolimesnės sistemų plėtros planai.
Latvija tuo pačiu metu planuoja investicijas į mobilias perdavimo bokštų sistemas, kurios galėtų būti naudojamos pažeidus elektros linijas, taip pat į mobiliąsias pastotes, skirtas elektros tiekimui atkurti pažeistose vietose.
Estija pritaria Lietuvai ir Latvijai, kad būtina skubiai imtis veiksmų stiprinant kritinės energetikos infrastruktūros atsparumą, didinant energetinę nepriklausomybę ir telkiant reikalingas investicijas, ir taip pat aktyviai dirba šiose srityse.
Baltijos šalys planuoja reikšmingas investicijas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) Europos Komisija jau skyrė 113 mln. eurų Baltijos šalims ir Lenkijai elektros infrastruktūros apsaugai ir atsparumui stiprinti.
„Tai yra pirmi žingsniai, kurie turi būti įtvirtinti nuolatine strateginės energetinio saugumo srities kofinansavimo galimybe. CEF finansinis mechanizmas yra lankstus ir greitai panaudojamas, todėl labai tinkamas greitam reagavimui ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos finansavimui“, – bendrame pareiškime pabrėžė Baltijos šalių atstovai.
Baltijos energetinio saugumo grupės posėdyje taip pat skirtas dėmesys kritinių energetikos įrenginių avarinio rezervo formavimui. Aptartos galimybės veikti kartu ir steigti regionines įrangos rezervų saugojimo vietas, kurios leistų efektyviai išnaudoti bendrą operatorių kaupiamos įrangos potencialą ir greičiau reaguoti į galimus pažeidimus.
Atnaujinimo data: 2026-05-27
Taip pat skaitykite:
Seimas pritarė pokyčiams šilumos ūkyje: gerinama šildymo kokybė ir skatinamas modernizavimas
Pradedamos pasirašyti sutartys dėl šilumos ūkių modernizavimo savivaldybėse
„Harmony Link“ projektas žengia į naują etapą, statybos darbai bus pradedami anksčiau
Nuo liepos 1 d. gyventojams – padidinta 15 mln. eurų parama šildymo įrenginių keitimui
Vyriausybė pritarė siūlomiems elektros rinkos pokyčiams: naujos galimybės elektros vartotojams