2026-05-14

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas neformalioje ministrų taryboje: Lietuva ragina sparčiau atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie žaliosios energetikos

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neformalioje ministrų taryboje

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir viceministras Gabriel Gorbačevski gegužės 12–13 d. darbo vizitu viešėjo Kipre, kur dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos energetikos ministrų taryboje.

Diskusijos metu buvo aptariamos augančios kuro kainos ir ES taikomos priemonės, energetinio saugumo stiprinimas, taip pat perėjimo prie švarios ir vietoje gaminamos energijos spartinimas. Kartu buvo svarstomas Europos Komisijos paskelbtas veiksmų planas kuro kainų krizės pasekmėms sušvelninti, diskutuota apie energijos kaupimo pajėgumų vystymą ir jų svarbą žaliajai pertvarkai bei gamtinių dujų vaidmenį ES energetikos balanse po 2030 metų.

Pirmojoje ministrų sesijoje dėl Europos Komisijos komunikato „AccelerateEU“ daugiausia dėmesio skirta ES energetikos sistemos atsparumui, koordinuotoms priemonėms energijos kainų šuoliams valdyti bei ES energetinės nepriklausomybės stiprinimui.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad Europa turi spartinti vietinės atsinaujinančios energetikos plėtrą, stiprinti regioninį koordinavimą, o plečiant valstybės pagalbos galimybes – neiškraipyti bendrosios rinkos veikimo ir užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES valstybėms narėms. Pasak energetikos ministro, valstybės narės turi nevienodas fiskalines galimybes, todėl reikalingi ES finansiniai instrumentai, šiuo metu ypač skirti skatinti elektromobilių sektorių.

„30 mlrd. eurų – bent tiek ES jau permokėjo už brangesnį importuojamą kurą – galėtų būti skirta gyventojų perėjimui prie elektromobilių skatinti. Šiuo metu šios lėšos prarandamos permokant už importuojamą iškastinį kurą. Tokios apimties fondas sudarytų galimybes, taikant reikšmingą paramą, ES gyventojams įsigyti papildomus 4 mln. elektromobilių ir iš esmės pakeistų žaliosios pertvarkos tempą. Šiuo metu ES yra apie 6 mln. visiškai elektrinių automobilių. Turime toliau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, plėsti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir investuoti į kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą – tai užtikrintų saugų, stabilų ir konkurencingą energijos tiekimą visai Europai“, – pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Diskusijų metu taip pat aptarti dujų saugyklų užpildymo koordinavimo mechanizmai, energetikos rinkos stebėsenos stiprinimas bei papildomų ES finansinių priemonių poreikis siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visoms ES valstybėms narėms.

Antrojoje sesijoje „Energijos kaupimas“ energetikos ministrai diskutavo apie elektros energijos kaupimo svarbą ir Europos elektros sistemų atsparumo didinimą.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pristatė Lietuvos pažangą plėtojant energijos kaupimo sistemas po Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa.

Ministras pažymėjo, kad Lietuvos strateginis tikslas – iki 2028 metų išvystyti iki 1,5 GW energijos kaupimo pajėgumų – praktiškai bus pasiektas jau 2026 m. pabaigoje, nes iki tol planuojama prie elektros energijos tinklų prijungti bent 1,3 GW galios energijos kaupimo pajėgumus.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti ES strateginių energijos kaupimo komponentų tiekimo grandines, skatinti europinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Neformalios energetikos tarybos paraštėse Lietuvos delegacija taip pat susitiko su kitų ES šalių energetikos ministrais, atstovais ir Europos Komisijos pareigūnais – aptarti šiuo metu svarstomo TEN-E reglamento klausimai siekiant sukurti tinkamus teisinius pagrindus ES kritinės energetikos infrastruktūros finansavimui ateityje.