2026-11-19

CO₂ infrastruktūra pirmą kartą reglamentuota teisės aktuose

Seimas priėmė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis CO₂ terminalai įtraukiami į šalies energetikos infrastruktūrą. Tai svarbus žingsnis kuriant sąlygas CO₂ infrastruktūrai Lietuvoje plėtoti. 

Naujausi įstatymo pakeitimai aiškiai apibrėžia CO₂ terminalo vietą Lietuvos energetikos sistemoje ir jo teisinį statusą. Techninę infrastruktūros priežiūrą vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, o kitų institucijų atsakomybė taip pat bus aiškiau apibrėžta. Tai sumažins iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą ir sudarys aiškesnes sąlygas CO₂ infrastruktūros plėtrai Lietuvoje. 

Aiškesnės sąlygos CO₂ infrastruktūros plėtrai 

Tokio reguliavimo poreikis didėja Europos Sąjungai siekiant klimato neutralumo ir augant reikalavimams pramonės įmonėms mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ypač tai aktualu sektoriams, kuriuose dalies emisijų technologinėmis priemonėmis visiškai išvengti sudėtinga. 

Įstatymo pakeitimais siekiama ne tik aiškiau reglamentuoti CO₂ infrastruktūrą, bet ir sudaryti sąlygas Lietuvos pramonės dekarbonizacijai bei ilgalaikiam konkurencingumui, integracijai į besiformuojančią Europos CO₂ transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Tokios infrastruktūros vystymas taip pat siejamas su Lietuvos energetiniu atsparumu ir nacionaliniu saugumu.  

„Lietuvos pramonei būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų mažinti išmetamą CO₂ kiekį ir kartu išlaikyti gamybos konkurencingumą. Tam reikia ne tik technologijų, bet ir aiškių taisyklių bei infrastruktūros. CO₂ terminalų įtraukimas į energetikos teisinį reguliavimą yra svarbus žingsnis kuriant sąlygas tokiai infrastruktūrai Lietuvoje atsirasti. Tai atvertų mūsų pramonei daugiau galimybių naudotis tarptautinėmis CO₂ transportavimo ir saugojimo grandinėmis“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas. 

„Šie sprendimai rodo augančią CO₂ infrastruktūros reikšmę Lietuvos pramonės transformacijai. Mūsų tikslas – Klaipėdoje sukurti infrastruktūrą, kuri Lietuvos ir regiono pramonės įmonėms suteiktų prieigą prie Europoje vystomų CO₂ transportavimo ir nuolatinio saugojimo grandinių“, – teigia „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Reikšminga pramonės konkurencingumui  

CO₂ nėra energetinis produktas, o pats CO₂ terminalas energijos negamina, tačiau atlieka energetikos transformacijai svarbią infrastruktūros funkciją – į jį būtų atgabenamas pramonės įmonėse surinktas CO₂, laikinai saugomas ir vėliau išgabenamas į nuolatinio geologinio saugojimo vietas kitose šalyse. Tokia infrastruktūra funkciškai panaši į kitus energetikos objektus, kurie užtikrina energijos išteklių ar su energetikos transformacija susijusių medžiagų priėmimą, saugojimą ir perdavimą. 

CO₂ surinkimo ir transportavimo infrastruktūra ypač aktuali cemento, trąšų ir chemijos pramonei, kuriose dėl technologinių procesų dalį išmetamo CO₂ sunku sumažinti vien diegiant energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančios energijos sprendimus. Plėtojama infrastruktūra turėtų ne tik nacionalinę, bet ir regioninę reikšmę. Klaipėdoje vystomas CO₂ terminalas galėtų tapti svarbiu Baltijos regiono logistikos centru, kuriame būtų konsoliduojamas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pramonės įmonių surinktas anglies dioksidas, o vėliau jis būtų transportuojamas į nuolatinio geologinio saugojimo vietas, pavyzdžiui, Šiaurės jūroje. Preliminariai vertinama, kad investicijų poreikis CO₂ terminalo infrastruktūrai sukurti galėtų siekti apie 300 mln. eurų. Įstatymo pakeitimų įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nenumatoma. 

Valstybei svarbus projektas juda link investicinio sprendimo 

Klaipėdoje planuojamas CO₂ perkrovos terminalas yra „CCS Baltic Consortium“ projekto dalis. Projektu siekiama sukurti pirmąją Baltijos regione tarpvalstybinę, atviros prieigos CO₂ surinkimo, transportavimo ir saugojimo vertės grandinę. Pramonės įmonėse surinktas CO₂ būtų transportuojamas į Klaipėdą, o terminale perkrautas į specializuotus laivus, išgabenamas į nuolatinio geologinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje. 

Šiuo metu Klaipėdos CO₂ perkrovos terminalas yra vystymo etape. Patvirtinta terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, rengiama PAV ataskaita, taip pat baigiama priešprojektinių sprendinių FEED (angl. Front-End Engineering Design) studija. 

Bendrovės vadovo teigimu, ji padės detalizuoti terminalo ir visos CCS vertės grandinės techninius sprendinius, reikalingus galutiniam investavimo sprendimui, kurį planuojama priimti 2028 metais. Terminalo veiklos pradžia numatoma 2032 metais.