Baltijos šalių energetikos ministrai susitarė vystyti jungtinius rezervinius pajėgumus, skirtus kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai
Lukas Savickas, Jānis Vitenbergs ir Andres Sutt. Ieva Leiniša nuotrauka (LETA)
Atsižvelgdami į padidėjusią geopolitinę įtampą regione, trečiadienį, liepos 22 d., Baltijos šalių energetikos ministrai susitarė stiprinti kolektyvinį regiono energetinį saugumą, vystant jungtinius rezervinius pajėgumus nenumatytiems atvejams. Tai leis greičiau atkurti elektros tiekimą namų ūkiams ir įmonėms įvairių grėsmių ar kritinės infrastruktūros pažeidimų atveju.
Ministrai pabrėžė, kad Baltijos valstybės įrodė savo gebėjimą palaipsniui atsisakyti rusijos energijos išteklių ir sėkmingai prisijungė prie kontinentinės Europos elektros energijos sistemos. Be to, Baltijos regionas susiduria su naujais saugumo iššūkiais, kuriems spręsti reikalingas vieningas požiūris ir glaudesnis bendradarbiavimas stiprinant kritinę infrastruktūrą bei užtikrinant greitesnį elektros tiekimo atkūrimą sutrikus energijos sistemai.
Susitikimo metu Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas, Latvijos klimato ir energetikos ministras Jānis Vitenbergs bei Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andres Sutt pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos energetikos sistemos rezervinių pajėgumų sukūrimo.
„Geopolitinė įtampa ir dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės kelia vis daugiau iššūkių energetikos infrastruktūrai. Bendri rezervai ir susitarimas koordinuoti veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu padės užtikrinti patikimesnį energijos tiekimą gyventojams, o bendri sprendimai leis efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą“, – sakė Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas.
„Sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentinės Europos elektros energijos sistema, mūsų atsakomybė už energetinį saugumą išaugo. Mūsų regiono saugumas priklauso nuo silpniausios grandies. Šiandien žengiame praktinį žingsnį, kad politiniai įsipareigojimai virstų konkrečiais veiksmais. Baltijos energetikos sistemos rezervinių pajėgumų sukūrimas bus unikalus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys ir naujas energetinio saugumo modelis Europoje, kuris gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Jānis Vitenbergs.
„Baltijos šalys jau ne kartą įrodė, kad energetinį saugumą efektyviausia stiprinti bendradarbiaujant. Bendras avarinės įrangos rezervų mechanizmas užtikrins, kad regione būtų reikalinga rezervinė įranga, kurią būtų galima greitai pasitelkti didelių gedimų ar infrastruktūros pažeidimų atveju. Tai padidins mūsų elektros sistemos atsparumą ir prireikus leis sparčiau atkurti jos veikimą“, – sakė Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andres Sutt.
Pagal šią deklaraciją Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai bendrai įvertins avarinę elektros tinklų įrangą, reikalingą užtikrinti kuo greitesnį elektros tiekimo atkūrimą visose Baltijos valstybėse įvairių grėsmių ar gedimų atveju. Tokia avarinė įranga gali apimti transformatorius, perdavimo stulpus, generatorius ir kitus rezervinius išteklius.
Remdamiesi atliktu bendru vertinimu, elektros perdavimo sistemos operatoriai galės parengti bendrą paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo, įskaitant finansavimą pagal „Europos infrastruktūros tinklų priemonę“ (CEF), siekdami įsigyti ir prižiūrėti rezervinius pajėgumus Baltijos regiono lygmeniu. Finansavimas pagal CEF gerokai sumažins investicijų naštą elektros vartotojams.
Susitikimo metu ministrai taip pat aptarė Baltijos šalių elektros paskirstymo sistemų operatorių bendradarbiavimą ir koordinavimą ekstremalių situacijų metu. Jie palankiai įvertino neseniai sudarytą Latvijos ir Lietuvos elektros paskirstymo sistemų operatorių savitarpio pagalbos susitarimą, kuris papildo esamą Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo memorandumą. Remdamiesi šiais susitarimais, Baltijos šalių elektros paskirstymo sistemų operatoriai toliau plėtos praktinį savitarpio pagalbos modelį, siekdami užtikrinti greitesnį elektros tiekimo atkūrimą, pavyzdžiui, po audros padarytos žalos.
Ministrai taip pat aptarė hibridines grėsmes, su kuriomis susiduria Baltijos regionas, ir galimas priemones, skirtas sustiprinti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą. Baltijos šalių ministrai pabrėžė: „Pavojai, kuriuos kelia bepiločiai orlaiviai, tapo nauja saugumo realybe. Todėl spartesnis kovos su dronais priemonių diegimas nebėra tik papildoma saugumo priemonė – tai tapo neatskiriama kritinės infrastruktūros apsaugos dalimi regioniniu lygmeniu.“
Atsižvelgdami į Estijos iniciatyvą ES Energetikos taryboje paspartinti visišką energetinį atsiskyrimą nuo rusijos, kurią taip pat palaikė Latvija ir Lietuva, ministrai pabrėžė, kad Europos Sąjunga privalo ir toliau vykdyti nuoseklią politiką, kuria siekiama palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo rusijos energetinių išteklių.
Iškart po to, kai rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltijos šalys nutraukė rusijos gamtinių dujų importą – gerokai anksčiau, nei Europos Sąjunga priėmė teisės aktus dėl laipsniško rusiškų dujų importo mažinimo. Baltijos šalių patirtis patvirtina, kad toks pat modelis yra visiškai realus ir nutraukiant rusijos naftos importą į ES.
Atnaujinimo data: 2026-07-22
Taip pat skaitykite:
Gyventojų susidomėjimas išlieka didelis: biomasės katilų keitimui – papildomos 5 mln. eurų dotacijos
Vyriausybė pritarė: pradedamas Lietuvos–Latvijos elektros perdavimo linijos teritorijų planavimas
Naujasis energetikos ministras darbą pradeda suformavęs visą politinio pasitikėjimo komandą