Joint Baltic-Nordic Energy Research Programme

2018 m. spalio 26 d. pasirašytas memorandumas tarp Nordic Energy Research (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija), Lietuvos Energetikos ministerijos, Latvijos Ekonomikos ministerijos ir Estijos Ekonominių reikalų ir komunikacijų ministerijos. Tema – „Joint Baltic-Nordic Energy Research Programme“.

Pagrindiniai jungtinės programos tikslai – skatinti tarpregioninį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje įtraukiant Baltijos šalių tyrėjus; skatinti tarpregioninį doktorantų bendradarbiavimą; skatinti mainus tarp tyrėjų regione. 

Pagrindinės tyrimų sritys:

• transporto sektoriaus dekarbonizacija;
• energijos efektyvumo didinimas pastatuose ir pramonėje;
• energetikos sistemų analizė ir galimybės;
• iššūkiai regioniniame energetikos tinkle.

Baltijos šalys kasmet į bendrą biudžetą turi įmokėti po 1 mln. Norvegijos kronų (apie 108.000 EUR), Nordic Energy Research – po 3 MLN NOK.

Pagrindiniai programos dalyviai – Šiaurės-Baltijos šalių energetikos mokslinius tyrimus vykdantys subjektai, gebantys sugeneruoti prašomą rezultatą ir išvadas pagal šios programos temas. Naudos (pasiūlymų energetikos politikai) gavėjai – ministerijos.

Baltijos – Šiaurės šalių doktorantų ir tyrėjų programa siūlo paramą mokslininkų ir doktorantų mobilumo skatinimui šiose srityse: 

• Skaitmenizacija;
• Energetikos rinkos plėtros galimybės;
• Energijos kaupimo technologijos;
• Transporto dekarbonizacija;
• Bioenergetika;
• Anglies surinkimo saugyklų ir anglies surinkimo ir panaudojimo (Carbon capture storage/Carbon capture utilisation, CCS/CCU) technologijos. 

Iš viso šiai programai skirta 12,7 mln. NOK (1,32 mln. Eur). Iš jų 2,7 mln. NOK (280 tūkst. Eur) skirta partneriams Šiaurės ir Baltijos šalių projektuose.

Šio projekto tikslai ir uždaviniai: 

• plėtoti, palengvinti ir sukurti konkretesnę paramos ir bendradarbiavimo sistemą tarp aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose
• finansuoti doktorantūros ir mokslinių tyrimų projektus numatytose prioritetinėse srityse.
• padėti studentams ir mokslininkams kurti naudingus tarpinstitucinius ryšius.

Atlikti Lietuvos ir kitų mokslininkų tyrimai

Baltijos ir Šiaurės šalių dekarbonizacijos tyrimai

Du Baltijos ir Šiaurės šalių mokslinių tyrimų projektai tiria dekarbonizacijos galimybes Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Esminė abiejų projektų dalis – dalytis sėkmingai veikiančiais įrankiais ir skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių mokslininkų. Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslinių tyrimų grupės tiria galimybes, kaip Baltijos šalys galėtų atsisakyti iškastinio kuro, vykdydami du bendrus mokslinių tyrimų projektus:

FasTen – greita, lanksti ir saugi Baltijos šalių dekarbonizacija ir galimybės pasiekti dekarbonizacijos plano rezultatus per ateinančius 10 metų. „FasTen“ projektas tiria galimybes paspartinti Baltijos šalių dekarbonizaciją per artimiausius 5–15 metų. Projektu siekiama „skatinti energetikos tyrimus ir analizę Baltijos šalyse. Projekto savininkas – Suomijos techninių tyrimų centras, o projekto partneriai – Rygos technikos universitetas ir Lietuvos energetikos institutas.

Amber – ambicingų energetikos politikos krypčių poveikis – projektuose naudojami kompiuteriniai energetikos sistemų modeliavimo metodai, siekiant ištirti įvairių politikos priemonių ir technologijų plėtros poveikį Baltijos šalių energetikos sistemai. Tikimasi, kad tolesniems Baltijos ir Šiaurės šalių tyrimų projektams bus naudingas atvirojo kodo modelis ir projektų metu paskelbtas duomenų rinkinys.

Finansuoti tarpinstituciniai projektai

Be FasTen, Organizacija taip pat finansuoja šiuos tarpnacionalinius projektus: 

Pakankamo energijos kiekio integravimas į tvarios energijos scenarijų prognozavimą

Šiame projekte bus nagrinėjama, kaip Šiaurės ir Baltijos šalys gali sukurti geresnius ir platesnius energetikos scenarijus pirminiais Danijos, Latvijos ir Lietuvos atvejais.

Projekto tikslai – integruoti energijos kiekio aspektus į energijos progozių modeliavimą, kuris naudojamas kuriant tvarios energetikos scenarijus. Projektu siekiama sukurti modifikuotus energijos scenarijus trims pirminiams atvejams, taip pabrėžiant pakankamo kiekio, efektyvumo ir atsinaujinančios energijos derinį.

Aptariant darnaus vystymosi scenarijus, dažnai akcentuojama pasiūlos pusė, todėl šiuo projektu siekiama į šiuos dialogus įtraukti ir paklausos pusę. Tikslai – sudaryti sąlygas politiniam dialogui tarp viešųjų ir privačių subjektų, apimančių tokius aspektus kaip socialinių ir ekonominių bei reguliavimo pokyčių galimybės ir apribojimai. 

Olborgo universitetas yra projekto savininkas, kartu su INFORSE Europe (Danija), Green Liberty (Latvija) ir Lietuvos energetikos institutu kaip projekto partneriais. Konsorciumas kartu su stebėtojais iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Estijos surengė 5-6 projekto susitikimus. 

Patirties dalijimasis apie artimus nulinei emisijai pastatus (Nearly Zero-Energy Building – NZEB) tarp Šiaurės ir Baltijos šalių

Artimas nulinei emisijai pastatas (NZEB) – tai pastatas, kurio energetinis efektyvumas/naudingumas yra labai aukštas ir kuriam reikalingas nedidelis energijos kiekis, kuris pagaminamas iš atsinaujinančių šaltinių, pagaminamų pastate arba šalia jo (Europos Komisija, 2018 m.).

Šio projekto tikslas – rinkti informaciją apie įgyvendintus NZEB projektus Šiaurės ir Baltijos šalių regione, dalytis patirtimi ir skatinti toliau diegti architektūriškai patrauklius ir technologiškai sėkmingus NZEB regione.

Pagrindiniai tikslai yra:

• Sukurti NZEB pavyzdžių rinkinį penkiose dalyvaujančiose šalyse -  Danijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje; 
• Sukurti katalogą su techniniais NZEB sprendimais, kuriuos galima taikyti kiekvienoje šalyje; 
• Palyginti energinį naudingumą apskaičiuojant etaloninį pastatą, atsižvelgiant į skirtingą klimatą skirtinguose regionuose, ir  palyginti su Europos Komisijos rekomendacijomis dėl NZEB skirtinguose klimatuose.

Projekto savininkas yra Olborgo universitetas (Danija), o partneriai – Talino technologijos universitetas, Kauno technologijos universitetas  ir Rygos technikos universitetas. Iki šiol projekto partneriai surengė pradinį susitikimą, kuriame partneriai taip pat nusprendė dėl artimiausių planų.

Šiuo metu tarp Joint Baltic-Nordic Energy Research Programme steigėjų vyksta šios programos rezultatų vertinimas, kurio pagrindu bus sprendžiama, ar ją pratęsti (kartu į ją papildomai investuojant).

Daugiau informacijos apie Joint Baltic-Nordic Energy Research Programme: https://www.nordicenergy.org/project/the-joint-baltic-nordic-energy-research-programme/

Nordic Energy Research (NER) – tai agentūra, skatinanti ir remianti mokslinius tyrimus ir tvarios teisinės bazės formavimą energetikos srityje. Ši organizacija veikia Šiaurės šalių ministrų tarybos pagrindu. 

Šiaurės šalių bendradarbiavimas energetikos tyrimų srityje prasidėjo 1975 m., 1985 m. įsteigtas bendras fondas tyrimų energetikos srityje finansavimui, o 1999 m. buvo suformuota Nordic Energy Research agentūra, priklausanti Šiaurės šalių ministrų tarybai. 

Šiaurės šalių regionas kelia ambicingus tikslus sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, o kartu kurti naujas augančias pramonės šakas, pagrįstas ekologiškomis technologijomis. Nordic Energy Research finansuoja bendrus Šiaurės šalių interesus atitinkančius mokslinius tyrimus, kurie palaiko šiuos siekius, plečiant žinias apie tvarią energiją ir prisidedant prie naujų, konkurencingų energetikos sprendimų kūrimo.

Daugiau informacijos: https://www.nordicenergy.org/