Horizon Europe's CETP – Clean Energy Transition Partnership

Perėjimo prie švarios energijos partnerystė (CET Partnership) yra daugiašalė ir strateginė nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų (MTEPI) programų Europos valstybių narių ir valstybių partnerių partnerystė, kurios tikslas – paskatinti ir paspartinti perėjimą prie švarios ir klimatui neutralios energetikos ir remti Europos Strateginio Energetikos Technologijų plano (SET plano) įgyvendinimą.

CETP partneryste siekiama suteikti daugiau galimybių pereiti prie švarios energijos ir prisidėti prie ES tikslo iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, sutelkiant nacionalinį ir regioninį MTEPI finansavimą technologijų ir sisteminių sprendimų vystymui, reikalingų perėjimui prie švarios energijos naudojimo. 

CETP partnerystė suteikia galimybę 50 nacionalinių ir regioninių MTEPI programų iš 30 šalių sulyginti prioritetus ir sujungti 210 mln. Eur nacionalinius biudžetus dviems bendriems kvietimams 2022 ir 2023 m.

Bendra CETPartnerystės vizija aprašyta Strateginėje Mokslinių Tyrimų ir Inovacijų Darbotvarkėje (Strategic Research and Innovation Agenda - SRIA), parengtoje 2020 m. kartu su dalyvaujančiomis šalimis, ES SET plano įgyvendinimo darbo grupėmis ir Europos Technologijų ir Inovacijų platformos (European Technology & Innovation Platforms – ETIP) ekspertais, visais su energetika susijusiais ERA-Nets (ERA Net – European Research Area Network), taip pat jungtinės Europos Energetikos Tyrimų Aljanso (European Energy Research Alliance – EERA) programos (daugiau nei 500 redaktorių, bendraautorių, komentatorių ir diskusijų dalyvių). SRIA patvirtino kartu su Europos Komisija 2020 m. lapkričio mėn. Tai iškelia bendrą tikslą:

CETPartnerystė turi 7 Perėjimo iniciatyvas (The Transition Initiavives – TRI), sutelkiančius dėmesį į MTEPI iššūkius, aprašytus Strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje (SRIA). 
TRI sprendžia daugybę iššūkių – nuo dar tik vystomų technologijų iki į rinką integruotų technologinių sistemų. Didžiausias dėmesys skiriamas energijos konversijos ir saugojimo, taip pat anglies apdorojimo ir absorbentų technologijoms, kurios laikomos nulinės emisijos energijos technologijomis. Kiti iššūkiai yra susiję su energijos kaupimo technologijomis, kurios leis užtikrinti lankstesnę energijos pasiūlą galutiniam vartotojui, ir technologijomis, papildančiomis energetiką ir pramonę švaresne energija („žaliasis“, „mėlynasis“ vandenilis, atsinaujinanti energetika, hidroenergija ir t. t.). Vystomos ir plėtojamos naujosios technologijos reikalauja plačių tyrimų ir tobulinimų, o vienas iš svarbiausių – optimizuotas technologijų gamybos procesas. TRI taip pat skatina energijos sistemų komponentų kombinavimą, ypač tų, kurie reikalauja atnaujinimo, kad galėtų tinkamai užtikrinti lanksčią ir efektyvią energetikos sistemos veiklą, tvarumą ir efektyvumą. 

Perėjimo iniciatyvos (TRI):

Pirmoji iniciatyva – integruota nulinių emisijų energetikos sistema.

Pagrindinis tikslas – sukurti optimizuotą, integruotą ir efektyvią, teršalų į aplinką neišskiriančią europinę energetikos sistemą, tarpusavyje sujungiančią dujų, elektros, šildymo ir energijos kaupimo tinklus. 

Antroji iniciatyva – patobulintos nulinių emisijų energijos technologijos.

Pagrindinis tikslas – plėtoti energijos technologijas ir jų sprendimus, neišskiriančius teršalų, pagrindiniu energijos šaltiniu laikant atsinaujinančius energijos išteklius, taip siekiant energetikos sistemos atsparumo didinimo. 

Trečioji iniciatyva –  sumažintas poveikis klimato kaitai naudojant energijos kaupimo technologijas, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamą kurą ir vystant anglies surinkimo saugyklų ir anglies surinkimo ir panaudojimo (Carbon capture storage/Carbon capture utilisation, CCS/CCU) technologijas. 

Pagrindinis tikslas – užtikrinti technologiškai švaresnius sprendimus anglies kaupimo, saugojimo ir panaudojimo technologijoms, taip pat iš atsinaujinančių žaliavų pagaminto kuro ir vandenilio technologijoms. Šia iniciatyva žadama sukurti įrankį, finansuojantį projektus, turinčius didelę įtaką šių technologijų vystymui ir panaudojimo spartinimui, o pagrindinis siekiamas rezultatas – reikšmingas išsiskiriančio CO2 sumažinimas iki 2030 m. ir pasiektas klimatui neutralaus žemyno iki 2050 m. tikslas. 

Ketvirtoji iniciatyva – efektyvūs nulinės emisijos šildymo ir vėdinimo sprendimai.

Pagrindinis tikslas – iki 2030 m. visose pagrindinėse Europos dalyse sukurti sustiprintas ir patobulintas šildymo ir vėsinimo technologijas bei sistemas ir iki 2050 m. užtikrinti 100 % klimatui neutralų šildymą ir vėsinimą.

Penktoji iniciatyva – integruotos regioninės energetikos sistemos.

Pagrindinis tikslas – vystyti ir įgalinti veikti integruotas regionines ir vietines energetikos sistemas, kurios iki 2030 m. leistų efektyviai tiekti, panaudoti ir užtikrinti didelius kiekius atsinaujinančios energijos (iki 100%). Tokios sistemos turi patenti sprendimus, atitinkančius individualius regioninius ir vietinius poreikius bei paklausą.

Šeštoji iniciatyva – integruotos pramonės energetikos sistemos.

Pagrindinis tikslas - ypatingą dėmesį skirti sistemos ir procesų lygmens integravimo sprendimams, skirtiems efektyviam pramoniniam energijos tiekimui, šildymui ir vėsinimui. Pagrindinės pramonės šakos, į kurias atsižvelgiama, yra geležies ir plieno, cemento, celiuliozės ir popieriaus, chemijos, maisto ir gėrimų pramonė.

Septintoji iniciatyva -  integraciją į pastatų aplinką.

Pagrindinis tikslas - teikti sprendimus ir technologijas, kad esami ir nauji pastatai taptų aktyviu energetikos sistemos elementu, sustiprinančiu energijos gamybos, kaupimo ir efektyvaus energijos panaudojimo procesus gyvenamajame ir negyvenamajame sektoriuje, apimančiame viešuosius ir komercinius pastatus, paslaugų ir mobilumo infrastruktūros pastatus ir kt.

Programos vykdymo laikotarpis – 2022–2027 m. 

Planuojamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos investicijos (8,9 mln. Eur): 

1,4 mln. Eur – Lietuvos Liuksemburgui parduotas AEI statistinis perviršis. 

7,5 mln. Eur – EnMin biudžeto lėšos, per metus iš EnMin biudžeto skiriant po 1,5 mln. Eur pradedant nuo 2023 m. 

Lietuvai prioritetinės iniciatyvos: 

Pirmoji iniciatyva – integruota nulinių emisijų energetikos sistema. Iniciatyva aktuali dėl jau vykdomos tinklo sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklu. Pagrindinis prioritetas Lietuvai - sprendimai, skirti didinti energetikos sistemos lankstumą. 

Trečioji iniciatyva –  sumažintas poveikis klimato kaitai naudojant energijos kaupimo technologijas, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamą kurą ir vystant CCS/CCU technologijas.  Pagrindinis prioritetas Lietuvai – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti sintetiniai degalai ir vandenilio technologijos. 

Šios partnerystės įgyvendinimo pradžioje Lietuva iš savo biudžeto numatė 1 mln. Eur pirmosios iniciatyvos moksliniams tyrimams remti ir 0,4 mln. Eur trečiosios iniciatyvos moksliniams tyrimams remti. 

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo taisykles ir kvietimų detales galite rasti: https://cetpartnership.eu/calls/joint-call-2022