Sektoriaus strategija

2014 m. pabaigoje Klaipėdoje pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, užbaigus ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, 2015 m. nutiesus dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrąją giją, situacija gamtinių dujų sektoriuje pasikeitė iš esmės – sukurta galimybė įsigyti gamtines dujas tarptautinėse rinkose, panaikinta dešimtmečius trukusi monopolija. Tai ženkliai padidino energetinio saugumo lygį, kadangi atsiradus alternatyviam šaltiniui Lietuva gali visą savo suvartojamą gamtinių dujų kiekį importuoti per Klaipėdos SGD terminalą ir atitinkamai jau 2019-2020 m. Lietuvoje buvo suvartojama daugiau nei pusė gamtinių dujų patiekiamų iš SGD terminalo. ( 2020 m. per  Klaipėdos SGD terminalą buvo importuota apie 64 proc., 2019 m. –  65 proc. Lietuvoje suvartotų gamtinių dujų.) Nuo 2020 m. pradėjus veikti Balticconnector dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos, gamtinės dujos importuotos per Klaipėdos SGD terminalą eksportuojamos ne tik Baltijos šalims bet ir į Suomiją. 

2022 m, gegužės 1 d. , pradėjus veikti Lietuvos – Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys ir Suomija, buvo sujungtos su bendra ES gamtinių dujų rinka. GIPL jungtis padidino Lietuvos ir regioninės gamtinių dujų rinkos konkurencingumą, likvidumą bei diversifikavo tiekimo šaltinius ir kelius.  Tuo pačiu tai sudarė galimybę išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių ir  Lenkijos vartotojų poreikiams ir tokiu būdu mažinti Lietuvos vartotojams tenkančią terminalo sąnaudų dalį. 

Be to, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, Lietuva viena iš pirmųjų Europoje galėjo visiškai atsisakyti dujų iš Rusijos Federacijos nepakenkdama šalies apsirūpinimo energija tiekimo saugumui. 2022 metais beveik dvigubai išaugo importuojamų dujų kiekis per Klaipėdos SGD terminalą  ir siekė 32,2 TWh gamtinių dujų. 2023 m. importuojamų per Klaipėdos SGD terminalą dujų kiekis taip pat išliko aukštame lygyje ir siekė 31,9 TWh. 

Esminiai pokyčiai gamtinių dujų sektoriuje (SGD terminalo ir naujų jungčių atsiradimas)  ir palankios tendencijos tarptautinėse rinkose 2014–2020 m. laikotarpiu lėmė 50 proc. importuojamų gamtinių dujų kainos mažėjimą Lietuvoje. Tačiau 2022 m. dėl energetikos krizė Europoje energijos kainos smarkiai pakilo (gamtinių dujų kainos 2022 m. buvo 185 proc. didesnės nei 2021 m.)  ir todėl 2022 m. buvo fiksuojamas daugiau kaip 35 proc. gamtinių dujų vartojimo sumažėjimas. Gamtinių dujų vartojimas sumažėjo nuo 24,14 TWh 2021 m. iki 14,9 TWh 2023 m. Vertinant ilgojo laikotarpio tendencijas, gamtinių dujų vartojimo mažėjimas gali būti laikinas ir ateityje gamtinių dujų vartojimas gali grįžti į 2021 m. lygį.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta Lietuvos energetikos vizija 2050 m., remiantis kuria Lietuva sieks tapti savo poreikiams energiją pasigaminančia ir ją eksportuojančia valstybe, sukūrusią klimatui neutralią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę. 

Vienas iš strateginių Lietuvos energetikos tikslų – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams. Atitinkamai, pereinamuoju į klimatui neutralią ekonomiką laikotarpiu,  bus užtikrinta gamtinių ir kitų dujų tiekimas vartotojams, išlaikant Klaipėdos SGD terminalą  ir patikimą dujų infrastruktūros tinklą, ir kitą būtiną infrastruktūrą. Siekiant užtikrinti Klaipėdos SGD terminalo veiklos tęstinumą, įvertinus jo strateginę reikšmę Lietuvos energetikos sistemai, buvo priimtas sprendimas nuo 2025 m. nuosavybes teise įsigyti nuomojamą laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu „Independence“. Numatoma, kad Klaipėdos SGD terminalo veikla bus vykdoma ne trumpiau kaip iki 2045 m.  

Klimatui neutralių energijos gamybos ir vartojimo technologijų vystymasis, žaliojo kurso politika ir energijos vartojimo efektyvumo didėjimas lems struktūrinį gamtinių dujų vartojimo mažėjimą po 2030 m. Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, gamtinės dujos išliks svarbus energijos išteklius pereinamuoju į klimatui neutralią ekonomiką laikotarpiu, tačiau gamtinių dujų vaidmuo energijos gamyboje bus vis labiau orientuotas į elektros energijos gamybos iš AEI balansavimą. 

Užtikrinant gamtinių dujų ir kitų energijos išteklių tiekimą pereinamuoju į klimatui neutralią ekonomiką laikotarpiu bus siekiama nuosekliai dekarbonizuoti dujų rinką ir taip pat užtikrinti patikimą šalies vartotojų aprūpinimą gamtinėmis ir žaliosiomis dujomis ar kitomis mažo anglies dioksido pėdsako dujomis už konkurencingas kainas, pagrįstas sąnaudomis. 

Planuojama, kad iki 2050 m. gamtinių dujų poreikis turėtų išnykti, o visą likusią metano dujų pasiūlą turėtų sudaryti biometanas, kuris bus gaminamas iš Lietuvoje esančių biomasės išteklių, ir galimai sintetinis metanas, jeigu jo gamyba iš žaliojo vandenilio ir biogeninio anglies dioksido bus konkurencinga su kitomis kuro rūšimis. Bus siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialią ir palaipsniui didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 m. ir 2040 m. pasiektų 3,4 TWh. 

Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūra toliau bus naudojama importui, transportavimui ir tranzitui, taip pat ši infrastruktūra bus pritaikoma būsimam vandenilio transportavimui. Siekiant sustiprinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų importo, bus sudaromos palankesnės sąlygos Lietuvos gamtinių dujų sistemoje naudoti daugiau žaliųjų dujų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų.