Sektoriaus strategija

Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančią Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkluose. Šiam tikslui pasiekti rengiami teisės aktai, įgyvendinami elektros tinklo kodeksai, bei elektros tinklų operatorių atliekama elektros energetikos sistemos pertvarka. Planuojama, kad sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2025 m. vasario mėnesį.

Integruojantis į kontinentinės Europos tinklus ir prisijungiant prie vieningos Europos elektros rinkos, Lietuva siekia užtikrinti, kad visoms elektrinėms, iš kurių gaunama elektros energija būtų taikomi Europos Sąjungos lygio reikalavimai, įtraukiant ir elektrines esančias trečiosiose šalyse. Siekiama, kad nesaugiose elektrinėse, kur nesilaikoma aplinkosaugos ir kitų tarptautinių reikalavimų, standartų, pagaminta elektros energija nepatektų į Europos elektros vidaus rinką. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą sujungus su KET darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą patekti elektros energijai iš ne Europos ekonominės erdvės šalių.

Gerai integruota energijos vidaus rinka, grindžiama 2018 ir 2019 priimtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1999, (ES) 2019/942 ir (ES) 2019/943 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (ES) 2018/2001, (ES) 2018/2002 ir (ES) 2019/944, kurie, kartu paėmus, paprastai vadinami dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, leidžia Sąjungai visomis aplinkybėmis naudotis ekonominiais bendrosios energijos rinkos teikiamais privalumais, užtikrinant tiekimo saugumą ir palaikant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą.

Tačiau 2022 m. įvykus energetikos kainų krizei, dabartinis elektros energijos rinkos modelis pasirodė turįs ne vieną trūkumą ir paaiškėjo, kad dėl to ateityje gali kilti nenumatytų pasekmių, susijusių su didelių ir nepastovių iškastinio kuro kainų poveikiu trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkoms. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas 2023 m. pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos elektros energijos rinkos struktūros pagerinimo (angl. Electricity market reform), kuriam 2024 m. buvo pritarta. Elektros energijos rinkos struktūros pagerinimas grindžiami trimis ramsčiais - apsaugoti vartotojus, padidinti energijos sąnaudų stabilumą ir nuspėjamumą, ir taip prisidėti prie ES ekonomikos konkurencingumo ir naujų investicijų į energetiką skatinimo.

Siekiant skatinti investicijas Lietuvoje, iki 2050 m. planuojami didelės galios elektros energijos gamybos šaltiniai. Konkurencinga elektros energijos kaina bus vienas iš esminių faktorių Lietuvai konkuruojant su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į naujų technologijų gamybą, ateities pramonės ir paslaugų vystymą. Prognozuojama, jog ryškiausia tendencija energetikos srityje bus energetikos sektoriaus elektrifikacija ir elektros energijos paklausos augimas. Elektros energija taps naująja nafta energetikoje ir atvers galimybes valstybėms, kurių ekonomikos iki šiol negalėjo remtis gamtinių dujų ir naftos gavyba. Sparti energijos iš AEI gamybos įrenginių plėtra sukurs sąlygas naujiems sprendimams ir technologijoms atsirasti Lietuvoje, didins kompetencijas valdant elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus, sukurs papildomas paskatas atsirasti naujiems konkurencingiems elektros energijos gamybos šaltiniams, naujiems rinkos modeliams ir rinkos dalyvių veikimo būdams.