Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras ir didžioji dalis radioaktyviųjų atliekų susidarė Ignalinos AE. Nedaug radioaktyviųjų atliekų (paskutiniojo dešimtmečio duomenimis, mažiau negu 1 proc. visų radioaktyviųjų atliekų) susidaro pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose.

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistemą nustato 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kurioje numatyta, jog „už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą galutinė atsakomybė tenka valstybėms narėms“.

Įgyvendinant Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas, vadovaujantis Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, buvo parengta ir 2021 m. patvirtinta 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa (toliau – Programa).

Programoje apibrėžtas pagrindinis uždavinys – saugiai nutraukti branduolinės energetikos objektų eksploatavimą ir sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas, ir numatytos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir nepalikti nepelnytos naštos ateities kartoms.

Energetikos ministro įsakymais yra patvirtinti šeši Programos pažangos priemonių aprašai, priemonių įgyvendinimą koordinuoja Energetikos ministerija.

Smulkiųjų darytojų radioaktyviosios atliekos tvarkomos šių atliekų darytojų (pramonės įmonių, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų) lėšomis. Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras ir kitos radioaktyviosios atliekos tvarkomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES paramos lėšomis. Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir bešeimininkių radionuklidais užterštų objektų tvarkymas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų.

Apibendrinti nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos principai

Galutinis sutvarkymas

Kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2011/70/Euratomas, „techniniu požiūriu dėjimas į giluminį atliekyną – šiuo metu saugiausias ir tvariausias galutinis didelio aktyvumo atliekų ir <...> panaudoto branduolinio kuro tvarkymo būdas. Valstybės narės, išsaugodamos atsakomybę už panaudoto branduolinio kuro ir mažo, vidutinio arba didelio aktyvumo lygio atliekų tvarkymo politiką, turėtų, be kita ko, savo nacionalinėje politikoje numatyti dėjimo į atliekynus galimybių planavimą ir vykdymą“, taip pat „valstybės narės turėtų užtikrinti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui būtų skirtas pakankamas finansavimas“.

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų patalpinimas į saugyklas yra laikinas sprendimas: baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui (atitinkamai 2050 metai ir 2067 metai), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti talpinamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną, jei tokia valstybė atsirastų. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko patvirtinti branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.2-2017 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas branduolinės energetikos objektuose iki jų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną“ nustato, kad labai radioaktyvios (ilgaamžės) atliekos turi būti padėtos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (toliau – GA).  

Nuo 2019 m. VĮ Ignalinos AE yra pavesta įgyvendinti ilgalaikį GA įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje projektą.

Daugiau apie GA projektą rasite čia.