Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos priemonėms: stabilesnės kainos, greitesnė plėtra ir saugesnė infrastruktūra
Energetika (asociatyvi nuotrauka)
Iki 2028 metų Lietuva siekia tapti elektros energijos eksportuotoja, užtikrinti patikimesnį elektros tiekimą 250 tūkst. vartotojų. Taip pat sieks dešimt kartų padidinti elektros energijos eksporto ir importo vertės santykį: 2025 metais kiekvienam 100 eurų, išleistų importuojamai elektrai, teko vos 2 eurai pajamų už eksportuotą elektrą, o 2028 metais jų turėtų būti bent 20 eurų.
Šie tikslai žymi naują Lietuvos energetikos etapą, kuriame pasiekta energetinė nepriklausomybė turi virsti apčiuopiama nauda žmogui, verslui ir valstybei.
Vyriausybės patvirtintame programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyti konkretūs darbai šiems tikslams pasiekti: tūkstančiai kilometrų kabeliuojamų elektros linijų, greitesnis ir lankstesnis verslo prijungimas prie tinklų, palankesnės sąlygos vietinei elektros gamybai, stipresnės jungtys su Vakarais ir geriau apsaugota strateginė energetikos infrastruktūra.
„Energetinė nepriklausomybė buvo būtinas Lietuvos saugumo etapas. Dabar ji turi pradėti kurti didesnę grąžą: žmogui – stabilesnes kainas ir patikimesnį tiekimą, verslui – greitesnes investicijas ir mažesnes energijos sąnaudas, valstybei – daugiau vietinės energijos ir atsparesnę infrastruktūrą. Energetika turi tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Žmogui – stabilesnės kainos ir patikimesnis tiekimas
Siekiant mažinti šildymo kainų šuolių riziką, bus modernizuojamos centralizuoto šildymo sistemos savivaldybėse, kuriose šiluma kainuoja brangiausiai ir tebėra labiausiai priklausoma nuo iškastinio kuro. Taip pat bus didinama vietinio biokuro pasiūla, į rinką įtraukiama daugiau smulkiųjų tiekėjų ir kuriamas garantinio biokuro tiekimo modelis. Jei vietinės žaliavos nepakaktų, bus sudarytos lankstesnės galimybės ją įsigyti kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Bus tęsiama parama gyventojams, keičiantiems senus šildymo įrenginius į šilumos siurblius arba efektyvius ir aplinkai draugiškesnius biokuro katilus. Pažeidžiamiausiems vartotojams ir toliau bus taikoma tikslinė elektros tarifo lengvata, o išmanesni tarifai leis daugiau sutaupyti tiems, kurie gali elektros vartojimą perkelti į pigesnes valandas.
Numatyta šalinti kliūtis saulės elektrinėms daugiabučių balkonuose, skatinti energetines bendrijas ir derinti paramą saulės elektrinėms bei kaupikliams. Tokie sprendimai leis gyventojams ne tik patiems pasigaminti energijos, bet ir išlaikyti būtiniausių namų įrenginių veikimą nutrūkus elektros tiekimui.
Didelis dėmesys skiriamas tinklo atsparumui. Iki 2028 metų miškingose vietovėse požeminiais kabeliais bus pakeista 1200 km daugiau pažeidžiamų oro linijų – iš viso 3 200 km. Taip pat artimiausiu metu priimsime sprendimus dėl beveik 6 tūkst. km linijų kabeliavimo iki 2030 m. Sustiprinus tinklą, patikimesnį elektros tiekimą turės apie 250 tūkst. vartotojų.
Gyventojams taip pat bus sudaryta galimybė lengviau keisti elektros tiekėją, rinktis skirtingus tiekėjus skirtingiems poreikiams, pavyzdžiui, namams ir elektromobiliui, bei gauti didesnes kompensacijas po ilgų elektros tiekimo sutrikimų.
Didesnį skaidrumą pajus ir vairuotojai – degalinių kainas numatoma skelbti viešai ir realiu laiku, kad žmonės galėtų jas lengvai palyginti, o degalinės būtų labiau skatinamos konkuruoti.
Verslui – greitesnis prisijungimas ir mažiau kliūčių investuoti
Vyriausybės priemonių plane numatyta kurti energetines laisvąsias ekonomines zonas – teritorijas, kuriose verslui reikalinga energetikos infrastruktūra būtų planuojama iš anksto. Daug energijos naudojančios įmonės aiškiai žinotų, kur gali plėstis greičiausiai, o investuotojams nereikėtų metų metus laukti, kol iki jų sklypo bus atvestos reikalingos galios.
Įmonėms, kurioms nereikia nuolat garantuotos galios, bus sudarytos sąlygos prie elektros tinklo jungtis lanksčiau. Tai leis daugiau gamintojų, kaupiklių ir vartotojų pradėti veiklą nelaukiant ilgai trunkančio tinklo stiprinimo.
Numatoma peržiūrėti ir pasenusias elektros linijų apsaugos taisykles. Išlaikant visus saugumo reikalavimus, sumažintos perteklinės apsaugos zonos galėtų atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – beveik Kauno miesto dydžio teritoriją. Šiuose plotuose atsirastų daugiau galimybių plėsti gamyklas, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, uždarus sandėlius ar viešojo transporto infrastruktūrą.
Verslo energijos sąnaudas padės mažinti palankesni tinklo mokesčiai kaupikliams ir dinaminiai tarifai. Įmonės galės kaupti energiją tada, kai ji pigesnė, išlyginti vartojimo šuolius ir mažinti išlaidas už didžiausią naudojamą galią.
Šiomis priemonėmis siekiama, kad daugiau Lietuvoje pagamintos elektros būtų suvartojama šalies ekonomikoje arba eksportuojama, o daugiau energetikos kuriamos vertės liktų Lietuvoje. Iki 2028 metų elektros energijos eksporto ir importo vertės santykį numatoma padidinti nuo 2 iki 20 procentų. Paprastai tariant, už kiekvieną 100 eurų, išleidžiamų importuojamai elektrai, siekiama gauti bent 20 eurų pajamų už eksportuotą elektrą.
Valstybei – atspari sistema ir daugiau vietinės energijos
Energetikos infrastruktūros apsauga tampa vienu svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų. Strateginiuose objektuose bus toliau diegiamos bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos, stiprinama fizinė bei elektroninė apsauga ir kaupiamas svarbiausios įrangos rezervas. Siekiama užtikrinti ne tik apsaugą nuo atakų ar diversijų, bet ir gebėjimą kuo greičiau pakeisti sugadintą įrangą bei atkurti tiekimą.
Iki 2026 metų pabaigos planuojama sukurti teisinį pagrindą energetinėms saloms ir skirtinguose regionuose veikiantiems lankstiems elektros gamybos pajėgumams. 2027 metais numatoma skelbti aukcionus maždaug naujoms lanksčioms elektrinėms. Skirtingose šalies vietose išdėstytus pajėgumus būtų gerokai sunkiau išjungti dėl pavienių sutrikimų, o krizės atveju jie galėtų padėti atskiroms teritorijoms apsirūpinti elektra.
Bus stiprinamos ir elektros jungtys su Vakarais. 2027 metais numatoma pradėti „Harmony Link“ pastočių, o 2028 metais – pačios linijos su Lenkija statybą. Per kadenciją taip pat siekiama užbaigti naujos jungties su Latvija procedūras ir pasirengti jos statybai, o būsimai jungčiai su Vokietija – užsitikrinti Europos Sąjungos bendro intereso projekto statusą.
Iki 2028 metų taip pat bus atliktas mažųjų modulinių branduolinių reaktorių technologijos vertinimas ir atsakyta, ar ji Lietuvai būtų reikalinga, saugi bei ekonomiškai pagrįsta.
Atnaujinimo data: 2026-09-09
Taip pat skaitykite:
„Altra“ pusmetis: nuo sudėtingų darbų Visagine iki istorinio pasiekimo Maišiagaloje
„KN Energies“ prisijungė prie naujos Baltijos regiono energetikos iniciatyvos