Svarbi Europos pergalė energetinio saugumo srityje – pavyzdys, kurio verta siekti ir kitiems
Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena
TEA vykdomasis direktorius Fatih Birol, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis, Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andres Sutt ir Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Pastarieji krizės atvejai pabrėžė ypatingos svarbos energetikos vaidmenį mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki elektros energijos tiekimo sutrikimų Čilėje ir Ispanijoje – mums nuolat primenama, kad energijos tiekimo saugumas ir patikimumas yra būtini dalykai, kurių negalime laikyti savaime suprantamais.
Atsižvelgdamos į tai, Estija, Latvija ir Lietuva šiais metais žengė drąsų žingsnį į priekį stiprindamos savo energetinį saugumą, kuris nusipelno platesnio pripažinimo. 65 metus trijų Baltijos šalių elektros energijos sistemos veikė visiškai priklausydamos nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemos, kurią kontroliuoja Rusija. Tačiau šių metų pradžioje, po kruopštaus pasiruošimo, jos atsijungė nuo šios sistemos ir prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Tai aiškus ir konkretus pavyzdys, ką reiškia imtis sunkių, bet būtinų veiksmų energetiniam saugumui stiprinti, ypač išaugusios geopolitinės įtampos laikais.
Toks pokytis buvo ne tik didelė techninė sėkmė, bet ir politinė visos Europos Sąjungos pergalė. Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su likusia Europa padeda užtikrinti patikimą elektros tiekimą namų ūkiams, verslui, ligoninėms ir mokykloms. Tai stiprina nacionalinį ir ekonominį saugumą. Be to, tai žymi svarbų žingsnį glaudesnės integracijos į ES energijos vidaus rinką link – to Estija, Latvija ir Lietuva siekė nuo pat nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos atgavimo 1990 m.
Iki šio pertvarkymo Rusija išskirtinai kontroliavo vieną esminį Baltijos šalių elektros sistemų parametrą – dažnį. Tai reiškė, kad ji galėjo daryti įtaką tam, kaip veikia Baltijos šalių energetikos sistemos, todėl jos tapo pažeidžiamos dėl Rusijos energetikos naudojimo kaip ginklo. Baltijos šalys jau seniai tai suvokė kaip potencialią grėsmę. 2007 m. Estija, Latvija ir Lietuva pareiškė politinę valią atsijungti nuo rusiškos sistemos, o 2018 m. patvirtino siekį iki 2025 metų pabaigos prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklo.
Vėlesniais metais Baltijos valstybės žengė strateginius žingsnius siekdamos didesnės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, nuolat daug dėmesio skirdamos savo elektros sistemoms. Buvo patvirtintos ir įgyvendintos svarbios infrastruktūros investicijos – elektros jungtys su Lenkija, Suomija ir Švedija, taip pat tarp pačių Baltijos šalių. Vien sinchronizacijos projektui buvo įgyvendinta daugiau nei 40 atskirų projektų – tarp jų naujų ir rekonstruotų elektros perdavimo linijų, pastočių, sinchroninių kompensatorių bei papildomų energijos kaupimo pajėgumų įrengimas.
Todėl, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltijos šalys galėjo imtis skubių veiksmų – nedelsiant nutraukti elektros energijos importą iš Rusijos, kuris vidutiniškai tenkino nuo 10 iki 25 proc. viso Baltijos šalių elektros energijos poreikio. Vėliau, 2025 m. vasario 9 d., Estija, Latvija ir Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros sistemos ir sinchronizavosi su Europos tinklu per Lenkiją – šitaip anksčiau nei planuota ir be jokių incidentų įgyvendindamos savo seniai išsikeltą tikslą.
Elektros sistemos pertvarkymas yra didelis iššūkis, o šis pasiekimas – daugelio veiksnių rezultatas. Inžinerija buvo tik vienas jų.
Tvirti politinės valios ir ilgalaikės vizijos pagrindai užtikrino kryptį ir tęstinumą keičiantis vyriausybėms. Tuo pat metu bendradarbiavimas – tiek tarp gausios elektros sistemos suinteresuotųjų šalių tinklo, tiek regioniniu mastu – pasirodė esąs ne mažiau svarbus.
Lenkija buvo labai svarbi užtikrinant reikiamą infrastruktūrą ir politinę paramą. Europos Sąjunga taip pat daug prisidėjo – ji finansavo 75 proc. sinchronizavimo investicijų išlaidų. Šis sėkmingas regioninio bendradarbiavimo modelis gali būti puikus pavyzdys kitoms pasaulio šalims, siekiančioms geriau integruoti savo elektros energijos sistemas ir rinkas, įskaitant Pietryčių Aziją ir kt.
Šiandien Baltijos šalys formuluoja naujus tikslus, siekdamos dar labiau stiprinti savo energetinį saugumą. Vienas iš jų – kartu su Lenkija užtikrinti svarbiausios energetikos infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, kuri pastaruoju metu susidūrė su grėsmėmis. Šiam tikslui pasiekti kuriamas naujas pagrindinis veiklos modelis, grindžiamas keturiais prioritetais: prevencija, aptikimu, reagavimu ir atstatymu. Jis gali tapti pagrindu kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Kad šis modelis būtų įgyvendintas veiksmingai ir laiku, būtina tiek politinė, tiek finansinė Europos Sąjungos parama.
Šiandien gyvename sudėtingame ir pavojingame pasaulyje, kuriame susiduriame su įvairiais rimtais energetinio saugumo iššūkiais – nuo geopolitinės įtampos iki kibernetinių atakų ir ekstremalių oro reiškinių. Šiame kontekste itin svarbu iš anksto numatyti galimus pavojus ir jiems pasiruošti. Išmintingi ir ryžtingi politiniai sprendimai ir bendradarbiavimas padeda Baltijos šalims atskleisti, kaip tai atrodo praktikoje – ir tampa įkvėpimu kitoms šalims visame pasaulyje.
Atnaujinimo data: 2025-07-29
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu