Parengta Lietuvos šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo studija

Data

2022 11 28

Įvertinimas
3
ziema.png

Energetikos ministerijos užsakymu parengta Lietuvos šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo studija, kurios rezultatai turėtų būti reikšmingi tolimesniam šalies energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos formavimui šilumos sektoriuje. 

Studijos metu buvo detaliai išanalizuotas faktinis šilumos ir vėsumos suvartojimas visuose reikšmingiausiuose šalies ūkio sektoriuose ir, atsižvelgiant į strateginiuose dokumentuose numatytas ilgalaikes politikos priemones, šilumos ir vėsumos vartotojų bazinius pokyčius, pastatų renovacijos tempus, energijos vartojimo efektyvumo didėjimo kryptis, klimato kaitos ir kitų faktorių pokyčius, atlikta detali atskirų vartotojų sektorių šilumos ir vėsumos paklausos pokyčių prognozė 2030, 2040 ir 2050 metams. Taip pat, tyrimo metu buvo išanalizuoti esami šilumos ir vėsumos tiekimo ir gamybos pajėgumai bei infrastruktūra ir jų efektyvumo didinimo galimybės, atsižvelgiant į ekonominį augimą, numatomus paklausos pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje ir tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. 

„Matome, kad šilumos ir vėsumos energija sudaro net 40 % Lietuvoje suvartojamos energijos, todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės šioje srityje duotų didelį efektą bendram Lietuvos energijos produktyvumo pagerėjimui. Atliktas tyrimas svarbus ne tik siekiant Europos Sąjungos nustatytų įpareigojimų ir strateginių Lietuvos tikslų energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityse, tačiau ir reikšmingų rezultatų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje svarbūs norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. 

Šildymo ir vėsinimo sektoriai yra vieni svarbiausių, vertinant galutinės energijos vartojimo struktūrą tiek Lietuvoje, tiek visos Europos Sąjungos lygiu. Nustatyta, kad šilumos ir vėsumos energijos paklausa (vartojimas) sudaro net 41 proc. (25,7 TWh) Lietuvos bendro metinio galutinės energijos suvartojimo. Vertinant atskirus sektorius nustatyta, kad daugiausiai šilumos ir vėsumos energijos reikalinga namų ūkiams – 51 proc. (13,2 TWh) bendro šilumos ir vėsumos energijos kiekio, pramonės sektoriui – 32 proc. (8,2 TWh) ir paslaugų sektoriui – 17 proc. (4,3 TWh).

Būdami vienais didžiausių galutinės energijos vartotojų, šildymo ir vėsinimo sektoriai daro reikšmingą įtaką nacionaliniams strateginiams tikslams, susijusiems su energinio efektyvumo didinimu ir klimato kaitos bei aplinkos oro taršos mažinimu. 

Studijos eigoje nustatyta, kad didžiausias atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas yra decentralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, o 2050 m. strateginiams Lietuvos energetikos tikslams pasiekti būtina taikyti kompleksines ir koordinuotas tarpsektorines priemones, skirtas mažinti šilumos vartojimo apimtis (pastatų modernizavimas), vystyti gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą decentralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, didinti šilumos gamybos infrastruktūros efektyvumą, skatinti anglies dioksido surinkimo technologijų vystymą ir gamtinių dujų sektoriaus transformaciją bei iškastinio kuro dalies mažinimą.

Centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumo didinimo potencialas

Centralizuota šilumos tiekimo pasiūla sudaro ~1/3 (10,2 TWh) galutinės šilumos ir vėsumos energijos vartojimo, o AEI dalis šio segmento energijos struktūroje sudaro ~79 proc. Tai vienas geriausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, kuris ir toliau gerės įgyvendinus jau suplanuotas investicijas į naujus AEI ir atliekų deginimo pajėgumus bei atliekinės šilumos panaudojimo sprendinius.

Decentralizuoto šilumos tiekimo efektyvumo didinimo potencialas

AEI dalis reikšmingai mažesnė (~50 proc.) decentralizuotame šilumos tiekime, sudarančiame likusius ~2/3 (15,5 TWh) galutinės šilumos ir vėsumos energijos vartojimo. 

Namų ūkiuose decentralizuotai pagaminama ir suvartojama 7,7 TWh visos šilumos ir vėsumos energijos, o AEI dalis šio segmento energijos struktūroje sudaro ~69 proc. Nors AEI dalis santykinai aukšta, tačiau apie pusę jos sudaro neefektyvūs biokuro katilai, teršiantys Lietuvos aplinką kietosiomis dalelėmis. Taip pat likusius 31 proc. sudaro iškastinio kuro katilai (~120 tūkst. gyventojų, iš kurių net 75 tūkst. naudoja gamtinių dujų katilus). Pagrindinės ilgalaikės efektyvumo didinimo užduotys namų ūkių sektoriuje siejamos su šilumos energijos poreikio mažinimu taikant ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytas priemones ir neefektyvių bei iškastinio kuro gamybos šaltinių transformacija į efektyvias ir netaršias šilumos gamybos technologijas. 

Paslaugų sektoriaus vartojimas sudaro mažiausią viso šilumos ir vėsumos vartojimo dalį – 2 TWh.  Beveik pusė (~56 proc.) paslaugų sektoriaus vis dar šildosi degindami iškastinį kurą. Kaip ir namų ūkių sektoriuje, pagrindinės ilgalaikės efektyvumo didinimo užduotys paslaugų sektoriuje siejamos su šilumos energijos poreikio mažinimu ir taršaus bei iškastinio kuro gamybos šaltinių keitimu į efektyvias ir netaršias šilumos gamybos technologijas. Papildomai, paslaugų sektoriuje numatomas didžiausias vėsumos poreikio augimas, kuris gali siekti 3,4 TWh 2050 metais, bei potencialas diegti centralizuotus vėsumos tiekimo sprendinius.

Pramonės sektorius suvartoja 5,8 TWh visos šiluminės ir vėsumos energijos, kuri tik maža dalimi apima patalpų šildymą. Absoliuti dauguma energijos yra sunaudojama procesams ir gamybai. Kadangi pramonėje naudojama specifinių parametrų (pvz., labai aukštos temperatūros) energija, didžioji jos dalis (~74 proc.) pagaminama naudojant iškastinį kurą. Atitinkamai, pagrindiniai energijos efektyvumo didinimo uždaviniai siejami su technologijų diegimu, leidžiančių iškastinį kurą pakeisti AEI, ir anglies dioksido surinkimo technologijų vystymą. 

Studiją parengė įmonė Vilnius economics UAB, besispecializuojanti ekonominio modeliavimo, ekonometrijos ir duomenų analizės srityse ir jų taikymu vertinant viešojo sektoriaus politikos priemones. 

Su Lietuvos šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo studijos detaliais rezultatais kviečiame susipažinti čia.