Neformaliame energetikos ministrų susitikime Kopenhagoje – prioritetas energetiniam saugumui
Neformalus Europos Sąjungos energetikos ministrų susitikime Kopenhagoje, Danijoje
Laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas rugsėjo 4–5 d. dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikime Kopenhagoje, Danijoje.
Neformaliame ministrų susitikime aptarti Europos energetikos architektūros ateities po 2030 m., skaitmenizavimo, švarių technologijų ir energetikos infrastruktūros klausimai.
„Energetinis saugumas ir kritinės energetikos infrastruktūros apsauga bei atsparumas yra vienas pagrindinių prioritetų, kuris turi aiškiai atsispindėti ES biudžete. Dabartinė geopolitinė padėtis, besitęsiančios rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, incidentai Baltijos regione reikalauja, kad skirtume reikiamus išteklius ir pastangas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai užtikrinti“, – sakė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Ž. Vaičiūnas.
Lietuva pabrėžė, kad finansavimas energetiniam saugumui turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų kitoje ES Daugiametėje finansinėje 2028–2034 m. programoje, kurioje turėtų būti sukurtos visoms valstybėms narėms prieinamos finansavimo priemonės, orientuotos į kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą. Tai dar kartą pabrėžia skubų poreikį būti pasiruošusiems atlaikyti grėsmes energetiniam saugumui.
„Mūsų politika taip pat turi vesti ES prie visiško energijos importo iš rusijos nutraukimo. Todėl Lietuva aktyviai palaiko greitas, efektyvias ir principingas derybas dėl REPowerEU reglamento, kuris užtikrintų skubius ir tvirtus įsipareigojimus mažinti energijos importą ir sustabdyti rusijos karinių pajėgumų finansavimą. Laukiame tolesnių REPowerEU pasiūlymų, kurie dar labiau sustiprintų mūsų energetinį saugumą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Neformalios tarybos paraštėse vykusiame Lietuvos susitikime su Latvija, Estija ir Lenkija sutarta dėl tolesnių žingsnių įgyvendinant birželio mėnesį visų šalių pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą dėl kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos ir tolesnio bendradarbiavimo, kuriant regioninį kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos modelį. Susitikime pažymėta, kad dabar yra tinkamas metas aktyviai siekti dedikuoto ES finansavimo kritinės infrastruktūros apsaugai, taip pat turi būti išnaudojami esami finansavimo mechanizmai.
Tarybos paraštėse taip pat įvyko laikinai einančio energetikos ministro pareigas Ž. Vaičiūno susitikimai su Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Belgijos, Ispanijos delegacijų vadovais, kurių metu didžiausias dėmesys buvo skirtas energetinio saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos klausimams.
Vizito metu vykusiuose dvišaliuose susitikimuose taip pat pabrėžta strateginio bendradarbiavimo su Ukraina reikšmė. Atsižvelgiant į iššūkius, kylančius ES, svarbu įvertinti ir unikalias galimybes, atsirandančias už ES ribų. Ukrainos įmonės, suformuotos karo ir atsparumo realijų, yra itin tinkamos kurti pažangiausias infrastruktūros apsaugos technologijas. Toks bendradarbiavimas ne tik sustiprintų regioninį atsparumą, bet ir parodytų ES įsipareigojimą strateginiam solidarumui bei abipusei naudai, kartu sukuriant struktūruotą mechanizmą verslo pagrindu grindžiamai paramai Ukrainai.
Formalus ES energetikos tarybos posėdis numatytas spalio 20 d. Liuksemburge, taip pat gruodžio 15 d. Briuselyje.
Atnaujinimo data: 2025-09-09
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu