NATO konferencijoje Vilniuje – dėmesys energetikos infrastruktūros apsaugai ir pasirengimui grėsmėms
„Energetikos infrastruktūros apsauga, jos atsparumo stiprinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas turi tapti vienais svarbiausių Europos energetikos darbotvarkės klausimų“, – Vilniuje vykusioje NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro (NATO ENSEC COE) konferencijoje FORTE 2026 sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Šią savaitę vykusioje konferencijoje kariuomenių, akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai aptarė aktualiausius energetinio saugumo iššūkius – kritinės infrastruktūros apsaugą, jūrų saugumą, kibernetines grėsmes ir Ukrainos patirtį.
„rusijos karas prieš Ukrainą parodė vieną svarbią pamoką – energetikos sektorius tapo mūšio lauku. rusijos raketos ir dronai beveik kiekvieną naktį taikosi į elektrines, pastotes ir transformatorius. Jų tikslas – palikti žmones tamsoje ir šaltyje, palaužti jų valią“, – sakė ministras.
Šią patirtį konferencijoje pristatė ir Ukrainos valstybinės specialiosios ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas generolas majoras Oleksandras Potii.
Pasak L. Savicko, Lietuva jau seniai suprato, kad energetinė nepriklausomybė yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. 2015 m. pradėjęs veikti SGD terminalas „Independence“ leido atsisakyti rusiškų dujų, o 2022 m. Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, visiškai nutraukusia jų importą. Šalis taip pat sparčiai plėtoja vietinę atsinaujinančią energetiką.
Apie kibernetinės gynybos ir energetinio saugumo iššūkius, NATO patirtį bei taikomus sprendimus FORTE 2026 konferencijoje pasidalijo NATO kibernetinės gynybos ir skaitmeninės transformacijos politikos atstovas Marco Criscuolo ir NATO energetinio saugumo ekspertas Julijus Grubliauskas.
Konferencijoje dalyvavusi Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė išskyrė keturias pagrindines energetikos sistemos atsparumo stiprinimo kryptis: kritinės infrastruktūros apsaugą, energetikos decentralizavimą, greitą pažeistų objektų atkūrimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
„Turime mokytis iš Ukrainos patirties, stiprinti vietinę energijos gamybą ir turėti atsarginių įrenginių bei bendrų rezervų. Tačiau šiandien vien infrastruktūros plėtros nebepakanka – būtina pasirūpinti ir jos apsauga“, – pabrėžė viceministrė.
Kritinės energetikos infrastruktūros atsparumas bus vienas Lietuvos prioritetų ir 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva sieks glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo bei tinkamo finansavimo energetikos infrastruktūros saugumui užtikrinti.
Atnaujinimo data: 2026-11-04
Taip pat skaitykite:
„Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas Mindaugas Keizeris
„Litgrid“ ir ESO viešajai konsultacijai teikia pirmąjį Lietuvos lankstumo rinkos plėtros planą
Maisto pramonė sulauks daugiau energetinio saugumo krizių atveju
Vyriausybė sutarė dėl pagalbos verslui staiga išaugus elektros kainoms