Iki Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais liko 14 dienų: šalių energetikos vadovai įsipareigojo stiprinti esamą infrastruktūrą
Šiandien, sausio 24 d., Rygoje susitikę Baltijos šalių už energetiką atsakingi ministrai ir Lenkijos valstybės sekretorius aptarė paskutinius pasirengimo bendrai Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais klausimus. Susitikimo metu taip pat buvo aptartos finansinės galimybės ir papildomos priemonės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumui stiprinti.
Vasario 8–9 d. Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos tinklo ir prisijungs prie bendro Europos tinklo, kuris, generacijos požiūriu, yra tris kartus didesnis už Rusijos tinklą. Tai yra ambicingiausias energetinės nepriklausomybės ir regioninio saugumo projektas, kurį bendrai įgyvendins Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Lenkijos, kaip Europos tinklo dalis. Baltijos šalys yra pasirengusios prisijungti prie Europos elektros energijos sistemos, į projektą investavusios 15 metų įtempto darbo, kad užtikrintų sėkmingą įsitraukimą ir stabilią elektros tiekimo sistemą.
Kartu su Baltijos šalių operatoriais ir atsakingomis energetikos ministerijomis buvo įvertinta bendra energijos tiekimo situacija Baltijos šalyse ir sutarta, kad neseniai įvykęs neplanuotas Suomijos ir Estijos kabelio („EstLink-2“) pažeidimas neturi įtakos Baltijos šalių galimybėms saugiai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų bei prisijungti prie Europos tinklo.
Analizė rodo, kad Baltijos šalys turi pakankamai pajėgumų ir išorinių jungčių, tokių kaip „EstLink-1“, „NordBalt“ ir „LitPolink“, kad galėtų sinchronizuotis su Europa nesinaudodamos „EstLink-2“ jungtimi. Pastaraisiais metais Baltijos šalių sistemoje prijungti saulės ir vėjo jėgainių projektai padidino generacijos pajėgumus. Baltijos šalys taip pat turi pakankamai dispečerinių pajėgumų.
„Artėjame link istorinio žingsnio – mums, trims Baltijos šalims, tapus ne tik Europos elektros rinkos, bet ir energetinės sistemos dalyviais – pradėjus vienu dažniu veikti kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje – tapsime energetiškai nepriklausomi, todėl energetika nebebus šantažo ar įtakos priemone. Pasirengimo sinchronizacijai metu Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija aktyviai ir sėkmingai bendradarbiavo su Europos Komisija ir įgyvendino daug sudėtingų, o atskirais atvejais ir unikalių projektų – nuo elektros jungčių iki sinchroninių kompensatorių, todėl tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas ir toliau išliks glaudžiu bendradarbiaujant tiek energetinio saugumo, tiek atsinaujinančios energetikos plėtros srityse“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pasak Lietuvos energetikos ministro, darbotvarkėje – pasiruošimas sinchronizacijai ir energetinės infrastruktūros apsauga, taip pat bendradarbiavimas kitais aktualiais klausimais.
„Žvelgiant atgal, pasirengimas šiam saugumo projektui vyko keliais lygmenimis. Baltijos šalių lygmeniu sustiprinome savo 1,6 milijardo eurų vertės infrastruktūrą, sukūrėme perdavimo operatorių IT sistemas, glaudžiai bendradarbiavome regione ir koordinavome veiksmus nacionaliniu lygiu, kad šis projektas būtų sėkmingai įgyvendintas nuo pradžios iki pabaigos. Ypač intensyviai dirbome per pastaruosius metus, susitikdami su įvairiais partneriais – savivaldybėmis, civilinės saugos komisijomis, ligoninėmis, didžiaisiais energijos vartotojais, draudikais ir kitais, siekdami paaiškinti sinchronizacijos projekto esmę. Taip pat intensyviai rengėme leidinius ir vizualinę medžiagą, skirtą tiek gyventojams, tiek verslui, ruošiantis būsimai sinchronizacijai“, – sako Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.
„Žengiame istorinį žingsnį, siekdami užtikrinti Baltijos šalių elektros energijos sistemos nepriklausomybę ir atsparumą. Šį žingsnį galima palyginti su prisijungimu prie Šengeno vizų zonos – kaip ji suteikė laisvą judėjimą žmonėms, taip sinchronizacija užtikrina saugų elektros energijos srautą tarp patikimų partnerių. Perėjimas buvo kruopščiai suplanuotas, todėl neaiškumams vietos nėra. Nors techninė rizika būdinga didelėms sistemoms, ji nėra išskirtinė sinchronizacijos atveju. Kruopščiai išanalizavome visus galimus scenarijus ir esame parengę aiškius ir veiksmingus veiksmų planus. Gyventojams šis perėjimas bus nepastebimas. Metų metus trukęs pasirengimas užtikrina, kad perėjimas bus sklandus ir lengvas. Šviesos liks įjungtos, įrenginiai veiks kaip įprastai, o žmonėms nereikės keisti savo kasdienės rutinos sinchronizacijos metu“, – sakė Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis visuomenės pažeidžiamumas yra didesnis. Artėjant numatytai sinchronizacijos datai Latvijoje ir Estijoje pastebimas didesnis dezinformacijos kiekis. Už kiekvienos klaidinančios informacijos slypi naudos gavėjas, siekiantis sukelti visuomenės abejones ir mažinti pasitikėjimą valstybe. Todėl visuomenė raginama kritiškai vertinti informaciją ir nesivadovauti emocijų kupinais teiginiais bei nesidalyti nepatikrintomis naujienomis. Naujausią informaciją galima sekti atsakingų ministerijų ir perdavimo sistemos operatorių („AST“, „Elering“, „Litgrid“) interneto svetainėse bei jų socialiniuose tinkluose.
Diskusijos metu Baltijos šalių energetikos sektoriaus lyderiai taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti regioninį ir ES lygio bendradarbiavimą. Kai Baltijos šalių elektros energijos sistema bus sinchronizuota su Europa, Baltijos šalys turi būti pasirengusios bet kuriuo metu apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą. Todėl visos suinteresuotosios šalys pasirašė laišką Europos Komisijai, kuriame išdėstyta bendra Baltijos šalių pozicija dėl didesnio kritinės infrastruktūros saugumo užtikrinimo Baltijos šalyse.
Atnaujinimo data: 2025-01-28
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu