2024-10-16

ES Energetikos taryboje – rusiškų dujų importo į Europą atsisakymo, pagalbos Ukrainai ir ES konkurencingumo klausimai

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius spalio 15 d. dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Tarybos metu aptartas energetikos sektoriaus indėlis didinant Europos Sąjungos pramonės konkurencingumą, taip pat aptarta tolesnė veikla, susijusi su M. Draghi ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, didmeninių elektros energijos kainų, pasirengimo 2024–2025 m. žiemos sezonui ir pagalbos Ukrainos energetikos sektoriui  klausimai bei tolimesni veiksmai, susiję su „REPowerEU“ plano įgyvendinimu, siekiant visiškai atsisakyti energijos išteklių importo iš rusijos.

Taryboje vykusioje diskusijoje aptartos rekomendacijos ir pasiūlymai ES konkurencingumui didinti. Norint spręsti ES konkurencingumo iššūkius, identifikuoti du pagrindiniai tikslai: sumažinti energijos kainas ir pagreitinti dekarbonizaciją. Lietuva pritarė, kad būtina ieškoti sprendimų ES pramonės konkurencingumui išsaugoti. Tam reikės geresnio ilgalaikio visų energetikos sistemos elementų planavimo, augant elektrifikacijos mastams – stabilios energijos generacijos ir elektros sistemos lankstumo sprendimų, integruojant atsinaujinančią energiją. „Be to, didelis dėmesys turi būti skiriamas kibernetinei ir fizinei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač ES pasienio regionuose. Tik taip ES energetikos sistema bus patraukli investuotojams“, – pabrėžė viceministras.

Europos Komisija posėdyje pristatė „REPowerEU“ plano, kuriame įtvirtintas tikslas atsisakyti rusiško iškastinio kuro importo iki 2027 m., tikslų įgyvendinimo pažangą. Nors buvo padaryta didelė pažanga, rusiškų dujų importas į ES buvo ženkliai sumažintas, dar reikia žengti paskutinius ryžtingus žingsnius. „Nors rusiškų dujų importo į ES sumažėjimas yra tikrai reikšmingas, turime stebėti bendras naujausias tendencijas, kurios, deja, yra neigiamos. ES būtina nedelsiant imtis veiksmų ir dėl rusiškų SGD importo, nes importuojami kiekiai ir toliau auga. Pirmiausia – skaidrumas, identifikuojant rusiškų SGD importuotojus ir tikslius importuojamų rusiškų dujų kiekius. Antra, būtina geriau išnaudoti turimas priemones – tiek esamą infrastruktūrą, tiek teisinius įrankius. Tikimės, kad Europos Komisija parengs veiksmingą ir išsamų veiksmų planą, kuris padės suvaldyti situaciją ir laiku pasiekti tikslą. Energetinis saugumas yra nepigi, tačiau būtina investicija“, – sakė energetikos viceministras.

Posėdyje Europos Komisija pristatė ES pasirengimą ateinančiai žiemai ir tiekimo saugumo klausimus. ES yra pasirengusi ateinančiai žiemai, gamtinių dujų saugyklos yra gerai užpildytos, taip pat pasiekta pažanga mažinant dujų vartojimą. Tačiau situacija Ukrainos energetikos sektoriuje išlieka sudėtinga dėl sunaikintos energetikos infrastruktūros ir gamybos pajėgumų, kurių vien nuo šių metų kovo prarasta 9 GW. Nuotoliniu būdu prisijungęs Ukrainos energetikos ministras G. Galushchenko pristatė itin sudėtingą energetikos sektoriaus padėtį Ukrainoje, dėkodamas partneriams už lig šiol suteiktą pagalbą ir prašydamas papildomos paramos pasiruošti artėjančiai žiemai.

„Lietuva išlieka stipria Ukrainos rėmėja, nuo karo pradžios didelę paramą skirianti šios šalies energetikos sektoriaus atstatymui ir stiprinimui. Tarp pagalbos priemonių – Lietuva Ukrainai perduos visą šiluminę elektrinę, kuri jau yra išmontuota ir bus perduodama kaip įmanoma greičiau, išsprendus logistinius klausimus. Labai svarbu, kad visa ES toliau solidariai mobilizuotų resursus pagalbai Ukrainai“, – kalbėjo A. Zananavičius.

Energetikos tarybos metu taip pat aptarti kiti klausimai, kaip – „Fit for 55“ teisės aktų paketo įgyvendinimo pažanga, koordinuotas ES ribojamųjų priemonių, susijusių su rusijos SGD perkrovimu, įgyvendinimas, bei kitus VNs aktualius klausimus.

Kita ES Energetikos taryba planuojama š. m. gruodžio 16 d. Briuselyje.