Energetikos taryboje Liuksemburge – dėmesys energetiniam saugumui ir rusiškos energijos atsisakymui
Energetikos tarybos posėdis Liuksemburge (Europos Sąjungos nuotr.)
Birželio 16 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo Europos Sąjungos Energetikos tarybos posėdyje Liuksemburge, kurio metu buvo aptartas „REPowerEU“ veiksmų planas, priemonės energetiniam saugumui stiprinti bei ES šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti tvarią energijos tiekimo sistemą.
Posėdžio metu valstybės narės išreiškė stiprų palaikymą „REPowerEU“ veiksmų planui – buvo pabrėžiama infrastruktūros svarba, rusiškų dujų atsisakymas, vietinė gamyba ir tiekimo diversifikavimas. Lietuva pabrėžė poreikį kuo greičiau priimti teisinį reglamentavimą, kad būtų kaip įmanoma greičiau visiškai atsisakoma dujų tiekimo iš rusijos.
„Nuo pat rusijos karo prieš Ukrainą pradžios mūsų energetikos politika yra ne tik ekonomikos ar infrastruktūros klausimas – tai saugumo, solidarumo ir mūsų principų klausimas. Tik iš dalies sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos nepakanka. Turime būti ryžtingi – reikia visiškai ir visam laikui nutraukti importą iš rusijos. Kol bent viena valstybė narė lieka priklausoma, rusija toliau gali laikyti mus įkaitais. 2024 m. ES vis dar sumokėjo rusijai 23 milijardus eurų už energiją. Tai milijardai, tiesiogiai finansuojantys rusijos karą prieš Ukrainą. Kiekvienas euras, išleistas rusiškai energijai, silpnina mūsų vienybę ir diskredituoja mūsų paramą Ukrainai“, – sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Lietuva išreiškė palaikymą Pirmininkaujančios šalies išvadoms dėl Energetikos Sąjungos stiprinimo, didinant energetinį saugumą, ir pabrėžė, kad visiška nepriklausomybė nuo rusiškos energijos išlieka pagrindiniu ES energetinio saugumo ramsčiu. Lenkijos parengtas išvadas palaikė 25 valstybės narės iš 27.
„ES turi siųsti aiškų ir vieningą signalą, kad mūsų įsipareigojimas energetinei nepriklausomybei yra tvirtas ir nekintantis. Būtina skubiai užtikrinti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir saugumą – tai esminis mūsų konkurencingumo ir atsparumo veiksnys. Tačiau vien teisėkūros nepakanka. Reikalinga ir tvirta ES finansinė parama. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje investicijos į energetikos infrastruktūros apsaugą, atsparumą ir greitą atstatymą turi tapti vienu svarbiausių prioritetų“, – sakė ministras.
Lietuva taip pat prisijungė prie bendro Austrijos, Latvijos, Bulgarijos, Portugalijos ir Čekijos pareiškimo dėl būtinybės stiprinti kontrolę biodegalams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, užkardant sukčiavimo atvejus. „Reikia imtis visų priemonių sąžiningai konkurencijai Europos biodegalų rinkoje užtikrinti“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.
Energetikos tarybos metu energetikos ir būsto eurokomisaras Dan Jorgensen paskelbė apie specialios aukšto lygio darbo grupės (angl. Task Force), kuri spręs ES energijos rinkos integracijos klausimus, įkūrimą. Ši darbo grupė rinksis tiek reguliariai, tiek pagal poreikį, prireikus operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius.
Posėdžio metu taip pat buvo pristatyti nuo liepos 1 d. prasidėsiančio Danijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai energetikos srityje.
Kitas Europos Sąjungos Energetikos tarybos posėdis numatytas spalio 20 d. Liuksemburge, taip pat gruodžio 15 d. Briuselyje.
Atnaujinimo data: 2025-06-16
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu