Daugiabučių šilumos punktus nuo šiol galės prižiūrėt ir šilumos tiekėjai

Data

2022 06 01

Įvertinimas
0
Kęstutis Vanagas  BNS photo 251100(1).jpg

Birželio 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos parengtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios leidžia šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus ir įgyvendinti jų atnaujinimo projektus.  
Pataisomis taip pat sudarytos sąlygos šilumos vartotojams pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją konkurencinėmis sąlygomis.

Daugiabučių gyventojams taip pat nustatytas įpareigojimas apmokėti šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto ir kitas sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifą. 

Pasenę šilumos punktai taip pat kelia rūpesčių šilumos tiekėjams tvarkant šildymo režimus, dėl ko kenčia šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas. Tikimasi, jog įsigaliojusios pataisos padidins konkurenciją tarp šilumos punktų prižiūrėtojų ir pagerins šilumos punktų priežiūros kokybę.  

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, nerenovuoti šilumos punktai daugiabučiuose – vienas ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių. „Šilumos nuostolių mažinimas gali sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas 15-20 proc., todėl tobuliname teisinę bazę bei skiriame finansavimą, kad šilumos punktų renovacija įsibėgėtų“, – sako jis.

Ministro įsakymu neseniai atnaujintos šilumos punktų įrengimo taisyklės, pagal kurias po rekonstrukcijos kiekvienas daugiabutis turėtų savo nepriklausomą ir automatizuotą šildymo sistemą - t.y., kiekvienas daugiabutis galės šilumą reguliuotis pats. 

Siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą ir paspartinti šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, ministerija jau artimiausiu metu kvies gyventojus pretenduoti į 4 mln. subsidiją. Galimybė kompensuoti iki 70 proc. investicijų paskatins gyventojus aktyviai naudotis skiriama parama. Finansavimo prioritetą šiemet planuojama teikti daugiabučiams namams, kuriuose yra seni elevatoriniai arba neautomatizuoti šilumos punktai. Tokių punktų visoje Lietuvoje yra apie 5000.

Šiuo metu daugiabučiai namai suvartoja apie 75 proc. (apie 5 TWh) Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos. Penktadalis jų permoka už šildymą dėl nerenovuotų šilumos punktų. 

Pastatų atnaujinimas kompleksiškai juos renovuojant yra ypač svarbi energijos efektyvumo didinimo priemonė. Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje taip pat siūloma ir dalinė renovacija, t.y. daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, ypač šilumos punktų, modernizavimas, dar vadinamas mažąją renovacija. Įgyvendinant mažosios renovacijos priemonę, planuojama kasmet atnaujinti apie 250 šilumos punktų ir sutaupyti 10 GWh energijos.

 

Kęstučio Vanago (BNS) nuotrauka