COP29 konferencijoje – dėmesys energetikos transformacijai, žaliajai energijai, vandeniliui ir energijos kaupimui
2024 metų lapkričio 12-15 dienomis energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė dalyvavo Baku, Azerbaidžane, vykstančioje 29-oje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29). COP29 metu energetikos iniciatyvoms skirtuose renginiuose aptartas svarbus energetikos sektoriaus vaidmuo kaip energetinėmis priemonėmis paspartinti Paryžiaus susitarimo kovoti su klimato kaita tikslų įgyvendinimą. 2015 metais Paryžiaus susitarimu pasaulio valstybės susitarė dėti kolektyvines pastangas, kad būtų apribotas visuotinis klimato atšilimas ir valstybės imtųsi veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į aplinką.
Lietuva, įgyvendindama Europos Sąjungos priimtą Europos žaliojo kurso strategiją, siekia pertvarkyti ekonomiką ir energetiką taip, kad iki 2050 metų šių sričių poveikis klimatui taptų neutralus. Svarbiausi žaliojo kurso siekiai yra atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose, plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Už energetikos sritį atsakingų įvairių pasaulio šalių ministrų, tarptautinių energetikos srities organizacijų, finansinių institucijų susitikimuose aptartos tarptautinės bendruomenės pastangos plėtojant iniciatyvas ir skatinant investicijas siekiant patrigubinti įdiegtus atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo priemones.
COP29 pirmininkaujanti šalis paragino pasaulio bendruomenę spartinti energetikos sektoriaus žaliosios transformacijos pastangas ir skatinti investicijas plėtojant žaliosios energijos gamybos zonas ir tarpvalstybinius žaliosios energijos perdavimo koridorius, padidinant pasaulinius energijos kaupimo pajėgumus ir plečiant bei modernizuojant elektros energijos tinklų infrastruktūrą, padidinant vandenilio gamybos mastą.
„Akivaizdu, kad klimato kaitos padariniai daro neigiamą poveikį įvairiose srityse – nuo ekonomikos, aplinkos iki visuomenės sveikatos. Tuo tikslu Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija kasmet sukviečia viso pasaulio politikos, pramonės, nevyriausybinių organizacijų, mokslo bendruomenės lyderius, kad sutelktomis kolektyvinėmis pastangomis būtų įvertinta pažanga ir susitarta dėl tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti klimato susitarimo tikslus. Nors kiekvienas pasaulio regionas turi savo ypatumų, galime pasidžiaugti, kad renginių ir susitikimų metu Lietuva minima kaip gerosios praktikos pavyzdys didinant atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumus, spartinant leidimų išdavimo procesą atsinaujinančios energetikos plėtrai ir užtikrinant energetinį saugumą“, – sako D. Garbaliauskaitė.
Š.m. birželio mėn. Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje užsibrėžtas siekis iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe. Strategija atliepia du pagrindinius tikslus – energetinį saugumą, elektros tinklų apsaugą ir plėtrą bei dekarbonizaciją ir žaliąjį kursą.
„Lietuva iš kitų šalių išsiskiria savo atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumų sparčia plėtra. Bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje nuo 2020 metų išaugo daugiau nei keturis kartus. Taip pat sparčiai auga vietinės elektros generacija – elektros gamyba per paskutiniuosius keletą metų išaugo nuo 30 iki beveik 70 proc.“ – pažymėjo viceministrė.
Nevyriausybinės organizacijos „ClimateAction“ kvietimu D.Garbaliauskaitė dalyvavo COP29 Inovacijų zonos diskusijoje apie tarptautines partnerystes spartinant vandenilio plėtrą Europoje. Viceministrė diskusijoje su organizacijos „Hydrogen Europe“ vadovu Jorgo Chatzimarkakis ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Tvaraus verslo ir infrastruktūros direktoriumi Gianpiero Nacci aptarė kaip tarpsektorinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas padeda rengti ir didinti projektų skaičių ir finansavimą, reikalingą vandenilio transformacijos potencialui paversti realybe. D.Garbaliauskaitė taip pat pristatė Lietuvos viziją žaliojo vandenilio ekosistemos ir infrastruktūros bei atsinaujinančių išteklių plėtros srityje, akcentuojant aktyvios nacionalinės politikos svarbą ir paramą viešosiomis ir privačiomis lėšomis. Pabrėžė glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo, bendrų projektų įgyvendinimo svarbą, siekiant padidinti vandenilio tiekimo saugumą regione ir koordinuoti perdavimo, saugojimo, importo ir eksporto veiklą.
Viceministrė, pristatydama Baltijos regiono galimybes ir atsinaujinančių energijos išteklių potencialą žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų, tokių kaip sintetinių degalų, sintetinio metano, amoniako, metanolio, gamybai ir atliepdama COP29 pristatytai iniciatyvai dėl žaliosios energijos zonų ir žaliųjų energijos koridorių plėtojimo, pabrėžė Baltijos regiono indėlį plėtojant žaliuosius energijos koridorius. „Visam Baltijos jūros regionui svarbus tarptautinis šešių valstybių „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ projektas, kurio tikslas sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais vidurio Europoje, kaip parodė išankstinė galimybių studija, gali būti vienas iš pirmųjų veikiančių tarpvalstybinių vandenilio projektų Europoje, tikėtina apie 2030 metus“, – sakė ji.
D.Garbaliauskaitė taip pat dalyvavo aukšto lygio neformaliame susitikime su Europos Komisijos už energetikos sritį atsakingais pareigūnais ir Europos pramonės įmonių ir asociacijų vadovais, su kuriais aptarė Europos pramonės vaidmenį spartinant perėjimą prie švarios energijos ir stiprinant Europos pramonės įmonių konkurencingumą.
„Perėjimas prie švarios energetikos yra strateginis kelias tvariam pramonės konkurencingumui didinti, teikiant pirmenybę vietos atsinaujinantiems energijos ištekliams. Tai galimybė sumažinti priklausomybę nuo energijos importo ir kartu skatinti energetinį saugumą. Tačiau svarbu šiuos tikslus suderinti su pramonės poreikiais, užtikrinant, kad įmonės turėtų pakankamą energijos išteklių kiekį už konkurencingą kainą“, – kalbėjo viceministrė.
Konferencijos metu D.Garbaliauskaitė taip pat susitiko su atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojais ir vystytojais, domėjosi jų vystomų technologijų taikymo galimybėmis, bendradarbiavimo perspektyvomis. Viceministrė susitikimuose pristatė Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtros kryptis ir tikslus.
Kita COP30 Klimato kaitos konferencija planuojama 2025 metais Brazilijoje.
Atnaujinimo data: 2024-11-18
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu