Briuselyje aptarti energetikos ir klimato kaitos rizikų valdymo ir atsparumo didinimo klausimai
Spalio 17 d. Briuselyje vyko nepriklausomo think tank „Friends of Europe“ organizuotas Europos politikos aukšto lygio susitikimas tema „Rizikų valdymas ir atsparumo didinimas: Europos energetikos ir klimato kaitos kryptys“ („Navigating risks and enhancing resilience: charting Europe’s energy and climate pathways“).
Renginio pirmosios sesijos metu buvo diskutuota tema „Trūkstamos atsparios energetikos sistemos dalys“. ES turi apriboti energetikos šokų poveikį. Nepaisant mažėjančios priklausomybės nuo Rusijos, ES vis dar importuoja beveik 60 % savo energijos ir susiduria su nauja tiekimo rizika. Energetinio saugumo stiprinimas ir greitesnis išmetamo anglies dioksido mažinimas turės išlikti pagrindiniais politiniais prioritetais kitame ES instituciniame cikle. Atspari ir gerai integruota Europos energetikos sistema yra būtina norint pasiekti pagrindinius ES prioritetus. Patikima ir gausi švari energija yra labai svarbi skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto pažangai, pramonės ir ekonomikos konkurencingumo didinimui bei 2030 ir 2050 m. klimato tikslų įgyvendinimui. Šis būsimas švarios energijos derinys labai priklausys nuo elektros energijos. Nors per pastaruosius dvidešimt metų atsinaujinančių energijos šaltinių dalis ES energijos šaltinių derinyje padvigubėjo, atsinaujinančių išteklių sektorius susiduria su iššūkiais. Saulės ir vėjo energijos pramonę veikia nepastovios svarbiausių žaliavų kainos, ilgi leidimų išdavimo procesai ir didelis investicijų į tinklus ir elektros saugojimą trūkumas, o tai riboja atsinaujinančių išteklių potencialą Europoje.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius diskusijos metu pažymėjo, kad Lietuva lyderiauja ES pagal atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva užsibrėžė tikslą per pusantro mėnesio visiškai atsisakyti energijos importo iš Rusijos ir tai įgyvendino. Per ketverius metus padvigubinti šalies vidaus generacijos pajėgumai. Leidimų išdavimo spartinimo ir supaprastinimo, plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius, reguliavimas Lietuvoje įgyvendintas kur kas anksčiau, nei buvo pasiūlyta Europos Komisijos.
„Visų pirma, reikia visiškai atsisakyti Rusijos iškastinio kuro importo. Šiais metais Rusijos importo į ES tendencijos rodo augimą ir tai kelia didelį nerimą. Lietuva dar šių metų pradžioje pirmoji iškėlė Rusijos SGD importo stabdymo klausimą, deja, šiuo klausimu kol kas ES nieko nepadaryta. Taip, toliau turime tęsti dekarbonizaciją, energijos perėjimą, bet taip pat turime dirbti su saugumo klausimais“, – sakė viceministras. Pavyzdžiui, Lietuvoje nustatytas reikalavimas didesniems nei 100 kW saulės inverteriams, kurie turi būti įsigyjami iš patikimų, grėsmių nacionaliniam saugumui nekeliančių valstybių.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros, energetikos įmonės ir klimato kaitos think tank atstovai.
Atnaujinimo data: 2024-10-18
Taip pat skaitykite:
Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines – 13 mln. eurų parama
„KN Energies“ CO₂ perkrovos terminalas pripažintas valstybei svarbiu projektu