Sektoriaus strategija

2014 m. pabaigoje Klaipėdoje pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, užbaigus ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, 2015 m. nutiesus dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrąją giją, situacija gamtinių dujų sektoriuje pasikeitė iš esmės – sukurta galimybė įsigyti gamtines dujas tarptautinėse rinkose, panaikinta dešimtmečius trukusi monopolija, atsirado galimybės konkurencijai, Lietuva tapo pajėgi apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš bet kokios SGD rinkos ir jas eksportuoti Baltijos šalims, o nuo 2020 m. pradėjus veikti Balticconnector dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos, ir Suomijai. Taip pat ženkliai padidėjo energetinio saugumo lygis, kadangi atsiradus alternatyviam šaltiniui Lietuva gali gauti visą savo suvartojamą gamtinių dujų kiekį, per SGD terminalą tuo atveju, jei nutrūktų tiekimas iš Rusijos, o likusią dalį eksportuoti. Pažymėtina tai, kad SGD terminalo techninių pajėgumų užtektų aprūpinti Baltijos valstybes. 

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo suvartojama daugiau nei pusė gamtinių dujų patiekiamų iš SGD terminalo.  2020 m. per SGD terminalą buvo importuota apie 64 proc., 2019 m. –  65 proc. Lietuvoje suvartotų gamtinių dujų. 

Esminiai pokyčiai gamtinių dujų sektoriuje ir palankios tendencijos tarptautinėse rinkos, 2014-2020 m. laikotarpiu lėmė 50 proc. importuojamų gamtinių dujų kainos mažėjimą Lietuvoje ir šiuo metu Lietuvos vartotojai yra vieni iš mažiausių už dujas mokančių Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti konkurencingą ir patikimą gamtinių dujų tiekimą Lietuvai strategiškai svarbu užtikrinti Klaipėdos SGD terminalo veiklos ilgalaikį tęstinumą. 

Reikšmingi pokyčiai gamtinių dujų sektoriuje, susiję su vyraujančiomis gamtinių dujų vartojimo mažėjimo tendencijomis energijos gamybos sektoriuje, lemia didėjančias gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas dujų vartotojams bei sistemos naudotojams. Todėl vienas esminių uždavinių gamtinių dujų sektoriuje yra mažinti gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros išlaikymo kaštus bei siekti žemesnių gamtinių dujų importo kainų, kartu palaikant aukštą dujų tiekimo patikimumo ir saugumo lygį.  

Visgi Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys ir Suomija, vis dar išlieka izoliuotos nuo bendros ES gamtinių dujų rinkos. Lietuvos – Lenkijos dujotiekių jungties projektas (GIPL) leis integruoti  Baltijos šalis ir Suomiją į bendrą ES gamtinių dujų rinką ir prisidės prie Energetikos Sąjungos kūrimo, tuo pačiu didins Lietuvos ir regioninės gamtinių dujų rinkos konkurencingumą, likvidumą, saugumą didinant tiekimo šaltinių ir kelių diversifikaciją, sukuriant galimybes plačiau taikyti solidarumo mechanizmus bei sukurs galimybes išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių ir  Lenkijos bei Ukrainos vartotojų poreikiams, tokiu būdu mažinant Lietuvos vartotojams tenkančią terminalo sąnaudų dalį. Plačiau apie projekto eigą galima pasidomėti čia.  

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti šie principai, kuriais bus vadovaujamasi siekiant gamtinių dujų sektoriaus tikslų:  

efektyvumo – Lietuva turi efektyviau išnaudoti savo geografinę padėtį ir gerai išvystytą gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, aktyviai dalyvauti ieškant naujų gamtinių dujų tranzito krypčių ir infrastruktūros naudotojų, įskaitant naujų pramonės vartotojų, gamybos procese intensyviai naudojančių gamtines dujas, pritraukimą į Lietuvą; taip Lietuva efektyviau išnaudos turimą gamtinių dujų infrastruktūrą, o gaunamos pajamos mažins gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas visiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje;  

konkurencingumo – norėdami didinti gamtinių dujų kaip energijos šaltinio konkurencingumą ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, gamtinių dujų tiekėjai ir gamtinių dujų infrastruktūros operatoriai turi užtikrinti gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams ekonomiškumo principu pagrįstomis sąnaudomis ir konkurencingomis alternatyviems energijos ištekliams kainomis; tam turi būti sudarytos geresnės prieigos prie gamtinių dujų infrastruktūros sąlygos, optimizuotos gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudos, nuosekli ir ambicinga infrastruktūros operatorių veiklos efektyvinimo programa;  

inovatyvumo – skatinant energetikos, mokslo ir studijų institucijų bei verslo organizacijų bendradarbiavimą, Lietuvoje bus kuriamos inovatyvaus suskystintų gamtinių dujų panaudojimo energetikos, transporto, laivybos ir pramonės sektoriuose technologijos. Išnaudodama suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą ir mokslinį potencialą, Lietuva turi tapti suskystintų gamtinių dujų technologijų, jų paskirstymo ir šios srities kompetencijos lydere Baltijos jūros regione; inovatyvumas siejamas ir su išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniosios energijos apskaitos sistemų diegimu, elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti (angl. power to gas) technologijų taikymu;  

integracijos – siekiant efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, didinti gamtinių dujų rinkų likvidumą ir konkurenciją tarp tiekėjų, Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos turi būti visapusiškai integruotos į bendrą regioninę gamtinių rinką, sukuriant palankias gamtinių dujų prekybos regione ir regioninės rinkos veikimo integruotame Europos gamtinių dujų tinkle sąlygas;  

saugumo – garantuojamas saugus, patikimas, diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas šalies vartotojų poreikiams tenkinti, užtikrinant Lietuvos galimybes savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis tarptautinėse suskystintų gamtinių dujų ir ES gamtinių dujų rinkose. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-27