Regioninės rinkos kūrimas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos už energetikos politiką atsakingos ministerijos, energetikos reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemų operatoriai pritarė Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planui.

Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planas numato integracinius veiksmus 2020-2022 metams, siekiant sukurti keturias valstybes apimančią dujų transportavimo kainodarą, tarpvalstybinių tarifų atsisakymų ir su tuo susijusią perdavimo sistemų operatorių tarpsisteminio kompensavimo tvarką, regioninės dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymo sistemą, duomenų mainų principus, taip pat bendrą informacines sistemas šiam regioninės dujų rinkos modeliui aptarnauti.

Regioninė dujų rinka kurti pradėta 2015 m., kuomet Vilniuje darbą pradėjo Regioninė dujų rinkos koordinavimo grupė. 2016 m. gruodžio 9 d. Baltijos šalių premjerai pasirašė vieningos regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją. Baltijos regioninės dujų rinkos sukūrimas leistų mažinti tarpvalstybinius dujų transportavimo kaštus regione, sukurtų palankesnes sąlygas prekybai bei paskatintų didesnę konkurenciją tarp dujų tiekėjų.

Lietuvoje šiuo metu analizuojamos Lietuvos ir Lenkijos dujų rinkų tolimesnio integravimo galimybės, kurios leistų išnaudoti visą nuo 2022 m. pradėsiančios veiktis Lietuvos-Lenkijos dujų jungties (GIPL) potencialą. Lietuva siekia prisijungti prie bendros Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkos zonos, kai bus sutarta dėl Lietuvos dujų vartotojams ekonomiškai naudingos perdavimo sistemų operatorių tarpsisteminio kompensavimo tvarkos bei regioninės integracijos visoms pusėms vienodai naudingomis sąlygomis. Viena iš svarbiausių nuostatų, kuri buvo keliama nuo pat regioninės dujų rinkos kūrimo pradžios – tai bendras regiono valstybių įsipareigojimas užtikrinti, kad gamtinių dujų rinkų integracija bus naudinga visoms pusėms. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-26