2019 m. gruodį darbą pradėjusios Europos Komisijos svarbiausias uždavinys ir prioritetas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šiam tikslui įgyvendinti gruodžio 11 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Žaliasis kursas“.

Daugiau kaip 75 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją, todėl vienas iš pagrindinių žaliojo kurso tikslų – mažinti ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Žaliojo kurso tikslai energetikos srityje:

  • Tarpusavyje sujungti energetikos sistemas ir geriau susieti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) integruoti juos į tinklą.
  • Skatinti diegti novatoriškas technologijas ir modernią infrastruktūrą.
  • Didinti energijos vartojimo efektyvumą ir ekologišką produktų kūrimą.
  • Mažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti pažangią visų sektorių integraciją.
  • Išvystyti visą Europos jūros vėjo energijos potencialą.
  • Suteikti galių vartotojams ir padėti valstybėms narėms spręsti energijos nepritekliaus problemą
  • Visame pasaulyje propaguoti ES energetikos standartus ir technologijas.
  • Stiprinti tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamiau dalijamasi švarios energijos šaltiniais.

Išsamiai apie ES Žaliąjį kursą:

Komisijos komunikatas „Žaliasis kursas“

Daugiau informacijos

Siekiant Žaliojo kurso tikslų, Europos Komisija nustatė tikslą įvertinus poveikį teisiškai įpareigoti valstybes nares iki 2030 m. pasiekti -55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą (lyginant su 1990 m., esamas tikslas yra -40 proc.).

Padidintas tikslas bus įtvirtintas Europos Sąjungos Klimato teisės akte (reglamentas).

2020 m. gruodžio 11 d. padidintam ŠESD emisijų mažinimo tikslui pritarimą išreiškė Europos Vadovų Taryba (Europos Vadovų tarybos išvados).

Siekdama padidintą tikslą įtvirtinti teisėkūroje, Europos Komisija parengę ambicingą 2021 m. darbo programoje. Vienas svarbiausio programos elementų – „Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys (Fit for 55 package)“. Šiame pakete numatyti tokių aktualių energetikos teisės aktų kaip Atsinaujinančių išteklių, Energinio efektyvumo direktyvų peržiūra, teisės aktų energijos apmokestinimo, transporto, aplinkos, žemės ūkio srityse peržiūra ir atnaujinimas.

Europos Komisijos 2021 m. darbo programa

Informacija apie kitus pagrindinius strateginius dokumentus, įgyvendinančius Europos Žaliąjį kursą

Energetikos sistemos integracija reiškia, kad sistema yra suplanuota ir eksploatuojama kaip visuma, jungianti skirtingus energijos nešėjus, infrastruktūrą ir vartojimo sektorius. Yra trys pagrindiniai šios strategijos ramsčiai: strategijoje bus nustatyti konkretūs veiksmai, kaip praktiškai taikyti principą „pirmiausia energijos efektyvumas“ ir efektyviau naudoti vietos energijos šaltinius mūsų pastatuose ar bendruomenėse; didesnė tiesioginė galutinio vartojimo sektorių elektrifikacija; tuose sektoriuose, kuriuose sunku elektrifikuoti, strategija skatina švarų kurą, įskaitant atsinaujinantį vandenilį, tvarų biokurą ir biodujas.

Iš viso siūlomi 38 veiksmai, kurie apima galiojančių teisės aktų peržiūrą, finansinę paramą, naujų technologijų ir skaitmeninių priemonių mokslinius tyrimus ir diegimą, rekomendacijas valstybėms narėms dėl fiskalinių priemonių ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui nutraukimą, rinkos valdymo reformą ir infrastruktūros planavimą bei geresnę informaciją vartotojams.

Vandenilio strategijos  tikslas integruoti vandenilį pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų anglies dioksido kiekiui dekarbonizuoti visoje Europoje. Strategijoje nagrinėjama, kaip šį potencialą paversti realybe per investicijas, reguliavimą, rinkos kūrimą ir mokslinius tyrimus bei inovacijas. Laipsniškas perėjimas pareikalaus laipsniško požiūrio: 2020 iki 2024 m. COM rems bent 6 gigavatų atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų atsinaujinančio vandenilio pagaminimą. Nuo 2025 m. iki 2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama mūsų integruotos energetikos sistemos dalimi, turint bent 40 gigavatų atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir ES pagaminant iki 10 mln. tonų atsinaujinančio vandenilio. Nuo 2030 iki 2050 m. atsinaujinančios vandenilio technologijos turėtų būti brandžios ir būti plačiai naudojamos visuose sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

2020 m. gruodžio 11 d. ES Tarybos išvados dėl Vandenilio rinkos Europoje sukūrimo

Siekdama įgyvendinti ES vandenilio strategijos tikslus Energetikos ministerija 2020 m. lapkričio 30 d. sukūrė nacionalinę bendradarbiavimo vandenilio technologijų plėtos srityje platformą, daugiau apie platformą ir jos veiklą skaitykite ČIA

Europos Jūrinių atsinaujinančių išteklių strategija paskelbta 2020 m. lapkričio 19 d. Šios strategijos tikslas yra per 30 metų padidinti dabartinius pajėgumus 25 kartus. Esminiai strategijos elementai:

  • iki 2030 m. ES pasiekti 60GW instaliuotos jūrinio vėjo galios ir mažiausiai 1GW vandenyno energijos pajėgumų;
  • iki 2050 m. ES pasiekti 300GW instaliuotos jūrinio vėjo galios ir 40GW vandenyno energijos pajėgumų;
  • Strategijoje akcentuojama, kad esant dabartinėms aplinkybėms ir investavimo tempui, ES iki 2050 m. galėtų pasiekti tik 90 GW pajėgumų jūroje.

Europos Komisijos skaičiavimu, tikslams pasiekti iki 2050 m. reikalingos investicijos sieks iki 800 mlrd. EUR. Strategijoje taip pat nustatomas tikslas sukurti nuspėjamą aplinką investuotojams pritaikant teisinę sistemą.

2020 m. gruodžio 11 d. ES Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo jūrų ir kitų atsinaujinančių išteklių energijos srityje skatinimo

Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas

COVID-19 pandemijos sukelta ekonominė krizė paskatino Europos Komisiją persvarstyti investicinių programų ir lėmė ilgas derybas dėl Daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. (DFP).  Visą ES finansavimo paketą sudaro DPF lėšos (1074 mlrd.)  ir Gaivinimo plano paketas (750 mlrd.), kurie kartu sudaro 1,82 trilijono eurų (Europos Vadovų Tarybos išvados EN). 37 proc. visų lėšų turės būti skiriama finansuoti priemones, prisidedančias prie klimato kaitos.

Gaivinimo paketą sudaro pagrindiniai elementai: Teisingos pertvarkos fondas, Gaivinimo ir atsparumo priemonė (angl. Recovery and Resillience Facility), ReactEU fondas, InvestEU, Horizon Europe it t.t.

Teisingos pertvarkos fondas (TPF) skirtas taršiausiems regionams, kuriuose Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas pareikalaus didžiausių pokyčių. Lietuvai iš TPF skirtos lėšos bus investuojamos Kauno, Telšių, Šiaulių ir, tikimasi, Klaipėdos atskirtyje pagal Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos rengiamą nacionalinį teritorinį Teisingos pertvarkos planą.

Gaivinimo ir atsparumo priemonės lėšos taip pat turės būti paskirstytos pagal nacionalinius Gaivinimo ir atsparumo planus.

Tiek teritorinis Teisingos pertvarkos planas tiek nacionalinis Gaivinimo ir atsparumo planas turi remtis Europos Tarybos rekomendacijomis Lietuvai ir įgyvendinti Nacionalinio energetikos ir klimato srities veikslų plano tikslus.

Europos Komisijos veikla:

ES valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po 6 mėnesius. Per šį 6 mėnesių laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams Taryboje ir padeda užtikrinti ES darbo Taryboje tęstinumą.

Pirmininkavimo ES Taryba rotacijos tvarkaraštis

Pirmininkaujančių valstybių programos:

Portugalija: 2021 m. sausis – birželis

Vokietija: 2020 m. birželis – gruodis

Pirmininkavimo Trio programa (2020 m. liepa – 2021 m. gruodis)

2020 m. I pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija yra pasiruošusi toliau tęsti ES valstybių narių diskusijas ir siekti sklandaus sutarimo dėl klimato tikslų įgyvendinimo.

Portugalijos pirmininkavimo prioritetai:

  • Atspari Europa

Skatinti atsigavimą, sanglaudą ir europines vertybes

  • Žalioji Europa

ES kaip klimato politikos lyderės populiarinimas

  • Skaitmeninė Europa

Spartinti skaitmeninę piliečių ir įmonių pertvarką

  • Socialiai atsakinga Europa

Europos socialinio modelio stiprinimas ir stiprinimas

  • Globali Europa

Pasauliui atviros Europos propagavimas

Daugiausia dėmesio Portugalija skirs Transeuropinių energetikos tinklų TEN-E reglamento peržiūrai. Tikimasi pasiekti bendrą požiūrį Energetikos ministrų formalioje taryboje 2021 m. birželio 22 d.

Taip pat bus skiriama daug dėmesio Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir AEI bendruomenių skatinimui, energinio efektyvumo didinimui mažinant energetinį skurdą, žaliojo vandenilio technologijų plėtrai Europoje.

Pirmininkavimo metu Portugalija planuoja patvirtinti Tarybos išvadas dėl ES Renovacijos bangos strategijos.

Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES klimato ir energetikos diplomatijai, siekiant stiprinti ES, kaip lyderės klimato srityje poziciją ir skatinti šalis partneres aktyviau imtis veiksmu siekiant stabdyti klimato kaitą.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-03-19