2019 m. gruodį darbą pradėjusios Europos Komisijos svarbiausias uždavinys ir prioritetas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šiam tikslui įgyvendinti gruodžio 11 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą „Žaliasis kursas“.

Daugiau kaip 75 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją, todėl vienas iš pagrindinių žaliojo kurso tikslų – mažinti ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Žaliojo kurso tikslai energetikos srityje:

  • Tarpusavyje sujungti energetikos sistemas ir geriau susieti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) integruoti juos į tinklą.
  • Skatinti diegti novatoriškas technologijas ir modernią infrastruktūrą.
  • Didinti energijos vartojimo efektyvumą ir ekologišką produktų kūrimą.
  • Mažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti pažangią visų sektorių integraciją.
  • Išvystyti visą Europos jūros vėjo energijos potencialą.
  • Suteikti galių vartotojams ir padėti valstybėms narėms spręsti energijos nepritekliaus problemą
  • Visame pasaulyje propaguoti ES energetikos standartus ir technologijas.
  • Stiprinti tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamiau dalijamasi švarios energijos šaltiniais.

Išsamiai apie ES Žaliąjį kursą:

Komisijos komunikatas „Žaliasis kursas“

Daugiau informacijos

Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas

COVID-19 pandemijos sukelta ekonominė krizė paskatino Europos Komisiją persvarstyti investicinių programų ir lėmė ilgas derybas dėl Daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. (DFP).  Visą ES finansavimo paketą sudaro DPF lėšos (1074 mlrd.)  ir Gaivinimo plano paketas (750 mlrd.), kurie kartu sudaro 1,82 trilijono eurų (Europos Vadovų Tarybos išvados EN). 30 proc. visų lėšų turės būti skiriama finansuoti priemones, prisidedančias prie klimato kaitos.

Gaivinimo paketą sudaro pagrindiniai elementai: Teisingos pertvarkos fondas, Gaivinimo ir atsparumo priemonė (angl. Recovery and Resillience Facility), ReactEU fondas, InvestEU, Horizon Europe it t.t.

Teisingos pertvarkos fondas (TPF) skirtas taršiausiems regionams, kuriuose Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas pareikalaus didžiausių pokyčių. Lietuvai iš TPF skirtos lėšos bus investuojamos Kauno, Telšių, Šiaulių ir, tikimasi, Klaipėdos atskirtyje pagal Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos rengiamą nacionalinį teritorinį Teisingos pertvarkos planą.

Gaivinimo ir atsparumo priemonės lėšos taip pat turės būti paskirstytos pagal nacionalinius Gaivinimo ir atsparumo planus.

Tiek teritorinis Teisingos pertvarkos planas tiek nacionalinis Gaivinimo ir atsparumo planas turi remtis Europos Tarybos rekomendacijomis Lietuvai ir įgyvendinti Nacionalinio energetikos ir klimato srities veikslų plano tikslus.

Informacija apie kitus pagrindinius strateginius dokumentus, įgyvendinančius Europos Žaliąjį kursą

Energetikos sistemos integracija reiškia, kad sistema yra suplanuota ir eksploatuojama kaip visuma, jungianti skirtingus energijos nešėjus, infrastruktūrą ir vartojimo sektorius. Yra trys pagrindiniai šios strategijos ramsčiai: strategijoje bus nustatyti konkretūs veiksmai, kaip praktiškai taikyti principą „pirmiausia energijos efektyvumas“ ir efektyviau naudoti vietos energijos šaltinius mūsų pastatuose ar bendruomenėse; didesnė tiesioginė galutinio vartojimo sektorių elektrifikacija; tuose sektoriuose, kuriuose sunku elektrifikuoti, strategija skatina švarų kurą, įskaitant atsinaujinantį vandenilį, tvarų biokurą ir biodujas.

Iš viso siūlomi 38 veiksmai, kurie apima galiojančių teisės aktų peržiūrą, finansinę paramą, naujų technologijų ir skaitmeninių priemonių mokslinius tyrimus ir diegimą, rekomendacijas valstybėms narėms dėl fiskalinių priemonių ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui nutraukimą, rinkos valdymo reformą ir infrastruktūros planavimą bei geresnę informaciją vartotojams. Išanalizavus esamas kliūtis šiose srityse, bus gauti COM konkretūs pasiūlymai šiuo srityse:

  • Žiedinė energijos sistema, kurios pagrindas yra „pirmiausia energijos efektyvumas“.
  • Energijos sistemos elektrifikavimas, remiantis iš esmės atsinaujinančios energijos pagrindu sukurta elektros energijos sistema.
  • Atsinaujinančio ir mažai anglies išskiriančio kuras, įskaitant vandenilį, skatinimas, sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams.
  • Energijos rinkų pritaikymas dekarbonizacijai ir paskirstytiems ištekliams.
  • Labiau integruota energetikos infrastruktūra.
  • Skaitmeninta energijos sistema ir įgalinanti inovacijų sistema.
  • Europos Vandenilio strategija 

Vandenilio strategijos  tikslas integruoti vandenilį pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų anglies dioksido kiekiui dekarbonizuoti visoje Europoje. Strategijoje nagrinėjama, kaip šį potencialą paversti realybe per investicijas, reguliavimą, rinkos kūrimą ir mokslinius tyrimus bei inovacijas. Laipsniškas perėjimas pareikalaus laipsniško požiūrio: 2020 iki 2024 m. COM rems bent 6 gigavatų atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų atsinaujinančio vandenilio pagaminimą. Nuo 2025 m. iki 2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama mūsų integruotos energetikos sistemos dalimi, turint bent 40 gigavatų atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir ES pagaminant iki 10 mln. tonų atsinaujinančio vandenilio. Nuo 2030 iki 2050 m. atsinaujinančios vandenilio technologijos turėtų būti brandžios ir būti plačiai naudojamos visuose sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

Iš viso siūlomi 20 veiksmų, iš kurių vieni pagrindinių yra:

  • Per Europos švaraus vandenilio aljansą, parengti investicijų darbotvarkę, skirtą skatinti vandenilio gavybą ir naudojimą („InvestEU“, „Horizon 2020“, ).
  • Spartinti skirtingų degalų papildymo infrastruktūros diegimą persvarstant skirtingas direktyvas ar reglamentus (Dujų direktyva ir reglamentas, AEI, Alternatyvių degalų, TEN-E, TEN-T, ETS mechanizmas).
  • Pradėti „Švaraus vandenilio“ partnerystę, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančio vandenilio gamybai, saugojimui, transportui, paskirstymui, pagrindinį prioritetą skiriant galutinio vartojimo komponentui už konkurencingą kainą.
  • Skatinti bendradarbiavimą su šiaurės ir rytų kaimyninėmis šalimis ir Energijos bendrijos šalimis, ypač Ukraina.

2020 m. rudenį Europos Komisija taip pat planuoja paskelbti ES Jūrinio vėjo strategiją.

Europos Komisijos veikla:

laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams Taryboje ir padeda užtikrinti ES darbo Taryboje tęstinumą.

Pirmininkavimo ES Taryba rotacijos tvarkaraštis

Pirmininkaujančių valstybių programos:

Vokietija: 2020 m. birželis – gruodis

Kroatija:  2020 m. sausis – birželis

Pirmininkavimo Trio programa (2020 m. liepa – 2021 m. gruodis)

2020 m. II pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančiai Vokietijai teko svarbi užduotis – vesti pirmyn Žaliojo kurso darbotvarkę, kartu valdant ekonominio atsigavimo veiksmus.

Vokietijos pirmininkavimo programa susideda iš 6 pagrindinių dalių:

  • Atsakas į covid-19 pandemijos sukeltą krizę
  • Stipresnė ir inovatyvesnė Europa
  • Teisinga (Fair) Europa
  • Tvari Europa
  • Saugi ir bendromis vertybėmis besivadovaujanti Europa
  • Efektyvi ES nusistatytomis taisyklėmis ir partneryte grįstame pasaulyje

Energetikos sričiai aktualiausi prioritetai:

Stipresnė ir inovatyvesnė Europa

DE pabrėžia, kad formuojant bendrą atsaką į pandemijos sukeltą krizę, turi būti siekiama didinti ES konkurencingumą, technologinį ir skaitmeninį suverenumą. Atsakas į krizę turi būti grįstas ateities perspektyvomis ir Žaliojo kurso tikslais.

Pirmininkavimo metu DE planuoja tęsti darbą dėl Valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų ir energetikos produktų subsidijas nustatančių tesiės aktų atnaujinimo skatinant Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.  Projektai, prisidedantys prie klimato tikslų turėtų būti remiami supaprastintomis sąlygomis. Taip pat bus svarstomos priemonės anglies dioksido nutekėjimui stabdyti.

Tvari Europa

DE pirmininkavimo programoje pabrėžiama, kad sparti jūrinio vėjo plėtra vaidins kertinį vaidmenį siekiant ambicingų ES tikslų AEI srityje ir užtikrinant energijos tiekimo saugumą. DE planuoja patvirtinti Tarybos išvadas dėl vieningų pagrindinių gairių bendriems valstybių narių AEI, ypač jūrinio vėjo, projektams.

Didelis dėmesys DE pirm. metu bus skiriamas dekarbonizuotoms dujoms, tokios kaip žalias vandenilis. Bus diskutuojame dėl rinkų ir infrastruktūros pritaikymo skatinant tokių dujų integracijos plėtrą.

DE pirmininkavimo metu taip pat bus diskutuojama dėl ATLP sistemos taikymo visiems pramonės sektoriams ir minimalios CO2 kainos ES ATLPS nustatymo.

Tarptautiniu lygiu DE sieks užtikrinti lygias konkurencines sąlygas ES ir išorės subjektams, užtikrinti, kad neliktų paskatų anglies nutekėjimui. Taip pat bus stiprinama ES diplomatija energetikos srityje, atnaujintas veikslų planas (The EU Energy Diplomacy Action Plan).

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-17