Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas

Elektros energijos tiekimo saugumas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Vienas jo elementų ir yra elektros energetikos sistemos adekvatumas, kuris nusako, ar yra užtikrinamas pakankamas pajėgumų kiekis bei tinklų pralaidumas, būtini patenkinti sutartą šalies elektros energijos vartotojų poreikių lygį. Vertinant elektros energetikos adekvatumą, įvertinami tokie faktoriai, kaip elektros energiją generuojančių šaltinių ir tarpsisteminių jungčių prieinamumas bei elektros energijos tinklų apkrova.

2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai pristatė pirmą kartą tikimybiniu metodu atliktą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo iki 2030 metų (2019–2025 m. ir 2025–2030 m. laikotarpiais) vertinimą. Studija parodė, kad nuo 2025 m. vietinės patikimai prieinamos generacijos trūkumas Lietuvos elektros energetinės sistemos adekvatumui užtikrinti taps itin aktualus ir vienas svarbiausių iššūkių bus patenkinti augantį šalies elektros energijos vartojimo poreikį mažėjant patikimai prieinamų elektrą gaminančių elektrinių pajėgumams, todėl būtina patikimai prieinamų vietinių pajėgumų plėtra elektros energetikos sistemos adekvatumui ir sistemos patikimumui užtikrinti. Be to, po 2025 m. turės būti užtikrintas sklandus Baltijos elektros energetikos sistemos darbas ir patikimas elektros tiekimas pradėjus veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais. Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo tikimybinio vertinimo iki 2030 m. santrauką galima rasti šiuo adresu. Studijos pristatymo skaidres galima rasti, paspaudus šią nuorodą.

2018 m. lapkritį atsižvelgdama į Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo iki 2030 m. vertinimą Energetikos ministerija kreipėsi į esamus ir potencialius rinkos dalyvius dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros. Rinkos dalyvių prašyta pateikti informaciją apie planus plėtoti patikimai prieinamus elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių galia būtų didesnė kaip 10 MW, o numatoma eksploatavimo pradžia – iki 2024 metų. Energetikos ministerijos kreipimąsi galima rasti čia: lietuvių kalba, anglų kalba.

2019 m. balandžio mėn. KTU mokslininkams parengtus atnaujintą studiją „Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimas tikimybiniu metodu 2019–2030 m.“ ir tikimybiniu metodu įvertinus Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimą veikimą iki 2030 m., nuo 2025 metų identifikuotas vietinės patikimai prieinamos generacijos trūkumas Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, pasiekiant tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės (angl. Loss of Load Expectation – LOLE) vertę 8 val./metus.

Taip pat, 2019 metais Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) tikimybiniu metodu atlikta vidutinės trukmės adekvatumo prognozė (visos Europos sistemos adekvatumo stebėsenos vertinimas) numato, kad 2025 metais atsiranda 5% tikimybė, kad Lietuvoje tikėtina apkrovos praradimo tikimybė LOLE gali išaugti iki 29,5 val. per metus.

Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo analizės, atliktos tikimybiniu metodu, rezultatai ir ENTSO-E atliktos adekvatumo prognozės vertinimas leido identifikuoti iššūkius, su kuriais bus susidurta po 2025 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos de-sinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos. Siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimą veikimą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygmenį po 2025 metų nuspręsta įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą.

Pranešimai žiniasklaidai:

2017 06 01

Ž. Vaičiūnas: Baltijos regione nuo 2025 m. reikės naujų patikimų elektrinių

2018 11 12

Vertinamos rinkos galimybės plėtoti vietinę lanksčią elektros energijos gamybą

2018 09 19

KTU mokslininkų studija: Lietuvai būtina patikimai prieinamų efektyvių vietinių pajėgumų plėtra

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas – tai priemonė, skirta užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą ir patikimumą, paskatinti investicijas į naujų elektros pajėgumų atsiradimą, tolimesnę esamų pajėgumų veiklą ar plėtrą. Toks mechanizmas leidžia sukurti skaidrią, technologiškai neutralią ir konkurencija pagrįstą sistemą, kurios pagalba valstybė skatina elektros energijos pajėgumus, būtinus užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą šalyje.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas ypač svarbus, įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu bei energetinės priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimu bei vietinės elektros energijos gamybos apimčių šalyje didinimu, skatinant subalansuotas investicijas į konkurencingų pajėgumų plėtrą ir patikimos bei konkurencingos elektros energetikos sistemos pajėgumų rinkos vystymąsi.

Dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo projekto įgyvendinimo buvo vykdytos konsultacijos su rinka, siekiant apsispręsti dėl tinkamiausio būdo skatinti elektros energijos pajėgumų plėtrą. Pasirinktas pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelis bus įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose bei suderintas su Europos Komisija.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo koncepcijai suformuoti buvo pasitelkta konsultacinė bendrovė – „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“), dalyvavusi diegiant pajėgumų mechanizmus Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Tarptautinė konsultacijų bendrovė „FTI France SAS“ parengė pajėgumų užtikrinimo mechanizmo koncepcijos rekomendacijas. Su 2019 m. vasarį pristatyta pajėgumų užtikrinimo mechanizmo koncepcija galima susipažinti čia.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas Lietuvoje bus įgyvendinamas organizuojant technologiškai neutralius pajėgumų aukcionus. Tai reiškia, kad aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo (pavyzdžiui, baterijos) ir nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai, galės būti panaudojami ne tik esami, bet ir būsimi elektros gamybos įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina įrengti pajėgumų aukciono dalyviai. Planuojama, kad elektros energijos vartotojai, valdantys reguliavimo apkrova įrenginius, galės dalyvauti pajėgumų aukcionuose ir tapti pajėgumų tiekėjais (t. y. patys galės pasinaudoti pajėgumų užtikrinimo mechanizmo galimybėmis). Planuojama, kad nauji įrenginiai pakeistų technologiškai pasenusius, neefektyvius ir neatitinkančius aplinkosauginių reikalavimų įrenginius. Taip būtų prisidedama ir prie tikslų, susijusių su klimato kaitos mažinimu.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos elektros energetikos sistema, fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje. Tai leis užtikrinti didesnę konkurenciją ir pritraukti didesnį aukciono dalyvių skaičių.

Pranešimai žiniasklaidai:

2018 11 22

Vietinės elektros energijos gamybai plėtoti kuriama galių mechanizmo koncepcija

2019 m. vasario 5 d. Energetikos ministerija surengė viešą diskusiją, kurios metus buvo pristatytos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo bei sisteminių paslaugų koncepcijos. Tai buvo pirmasis viešųjų konsultacijų su suinteresuotomis šalimis etapas, kurio metu gautos pastabos ir pasiūlymai buvo vertinami, formuojant galutinius pasiūlymus dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo sukūrimo Lietuvoje ir sisteminių paslaugų koncepcijų.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimas ypač svarbus, įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, vietinės elektros energijos gamybos apimčių šalyje didinimu, bei sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu.

Parengta koncepcija (čia) skirta Lietuvai pasirinkti tinkamiausią pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelį ir apibrėžti jo etapus bei numatyti visų dalyvaujančių šalių atsakomybes, parengiant atitinkamus teisėkūros pokyčius.

Po viešos diskusijos Energetikos ministerija išplatimo kvietimą iki 2019 m. vasario 19 d. teikti pasiūlymus ir pastabas konkrečiais viešosios konsultacijos klausimais dėl formuojamo pajėgumų užtikrinimo mechanizmo Lietuvoje modelio.

Įvertinus visus aktualius kriterijus ir viešosios konsultacijos metu gautus pasiūlymus, pasirinkta, jog geriausiai Lietuvos poreikius atitinka rinkos apimties (angl. market-wide) pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelis. Pasirinktas modelis leistų išlaikyti tiek konkurencingus egzistuojančius pajėgumus, tiek pritraukti investicijas į naujus elektros energijos pajėgumus. Taip pat rinkos apimties modelis yra technologiškai neutralus, nediskriminuoja skirtingų pajėgumų rūšių – gamybos, nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomų įrenginių bei energijos kaupiklių – bei sukuria konkurenciją tarp jų.

2019 m. spalio 8 d. Energetikos ministerija surengė viešą diskusiją, kurios metu suinteresuotosioms šalims pristatė kuriamą pajėgumo užtikrinimo mechanizmo modelį ir 2019 m. rugsėjo 24 d. paskelbtus Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje numatoma įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Susitikimo metu vyko aktyvi diskusija, dalyviai domėjosi su pajėgumų užtikrinimo mechanizmo sukūrimu ir įgyvendinimu susijusiais koncepciniais ir praktiniais, dalyvavimo pajėgumų aukcionuose, klausimais. Su diskusijos metu pateiktu pristatymu galite susipažinti čia.

2020 m. gegužės 12 d. Energetikos ministerija, vadovaudamasi 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 21 str. 2 dalimi, numatančia, kad „prieš pradėdamos taikyti pajėgumų mechanizmus, valstybės narės atlieka išsamų tokių mechanizmų galimo poveikio kaimyninėms valstybėms narėms tyrimą, pasikonsultavusios bent su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, su kuriomis jos turi tiesioginių tinklo jungčių, ir su tų valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais“, surengė konsultaciją dėl Lietuvoje planuojamo įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmo poveikio vertinimo. Į šią konsultaciją buvo pakviesti ir dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos ministerijų, reguliuotojų ir perdavimo sistemų operatorių atstovai.

Remiantis šiuo metu Lietuvoje kuriamo pajėgumų užtikrinimo mechanizmo koncepcija, Lietuva inicijavo pajėgumų užtikrinimo mechanizmo galimo poveikio vertinimą, kuris buvo atliktas nepriklausomų tarptautinių konsultantų („FTI France S.A.S.“ („Compass Lexecon“). Atlikto poveikio vertinimo tikslas buvo įvertinti planuojamo Lietuvoje įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmo galimą poveikį Lietuvos energetikos rinkai ir kaimyninėms šalims.

Energetikos ministerijos organizuotoje konsultacijoje buvo pristatyti nepriklausomų konsultantų atlikto vertinimo rezultatai. Remiantis poveikio vertinimo išvadomis, Lietuvoje kuriamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas iš esmės nedarys poveikio kaimyninių šalių elektros rinkoms.

Su atliktos konsultacijos su kaimyninėmis šalimis dėl galimo pajėgumų užtikrinimo mechanizmo poveikio ataskaita ir gautais rašytiniais šalių klausimais galima susipažinti čia.

Pranešimai žiniasklaidai:

2019 02 01

Energetikos ministerija pristatys ilgalaikio galių mechanizmo ir sisteminių paslaugų Lietuvoje koncepcijas

2019 02 08

Energetikos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos 

2019 10 04

Ministerija kviečia aptarti kuriamą pajėgumo mechanizmo modelį

2019 10 10

Rinkos dalyviai aktyviai domisi elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti kuriama pajėgumų sistema

2020 05 15 

Lietuvoje kuriamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas pristatytas regiono partneriams

2020 06 18

Lietuvoje įgyvendinamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas susilaukė regiono partnerių dėmesio

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmai šalyse narėse gali būti pradėti taikyti tik po to, kai Europos Komisija pateikia savo nuomonę dėl elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano, kaip valstybės pagalbos proceso dalies. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano suderinimas su Europos Komisija yra viena iš pajėgumų užtikrinimo mechanizmo kūrimo būtinų dalių, be kurios toks mechanizmas negalėtų būti įgyvendinamas.

Atsižvelgiant į atlikto Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus ir identifikuotus iššūkius nuo 2025 m., taip pat vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 20 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės narės, turinčios adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planus, kuriuose pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį, parengtas Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas.

2019 m. gruodžio 27 d. Energetikos ministerija Europos Komisijos Energetikos generaliniam direktoratui pateikė Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Šiame plane aptariamas galutinės elektros energijos kainos buitiniams vartotojams reguliavimo atsisakymas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas. Taip pat numatomas elektros energijos vartojimo duomenų kaupimo ir mainų platformos įdiegimas, planuojami nuo 2025 metų įdiegti pokyčiai balansavimo energijos rinkoje ir planuojamos įgyvendinti kitos elektros rinkos plėtros priemonės.

2020 m. sausio 14 d. Europos Komisija viešajai konsultacijai pateikė Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Konsultacija vyko iki sausio 31 dienos. Per šį laikotarpį suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė susipažinti su planu bei teikti savo pasiūlymus. Europos Komisijos viešąją konsultaciją dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano galima rasti čia.

Planuojama, kad Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano būtų patvirtinta iki 2020 metų balandžio mėn. pabaigos – taip būtų priartėta prie paskutiniojo valstybės pagalbos dėl pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje suderinimo su Europos Komisija etapo.

2020 m. balandžio 30 d. Europos Komisija išplatino oficialią nuomonę dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano. Ši Europos Komisijos pateikta nuomonė yra vienas iš būtinų žingsnių, reikalingų įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą ir užbaigti valstybės pagalbos dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje suderinimą su Europos Komisija. Europos Komisijos pateiktoje nuomonėje pritariama siūlomoms Lietuvoje įgyvendinti elektros rinkos plėtros priemonėms bei pateiktos rekomendacijos įvertinti galimybes įtraukti papildomų priemonių, skirtų skatinti efektyvesnę rinkos plėtrą. Su Europos Komisijos pateikta nuomone galima susipažinti čia.

Įvertinus Europos Komisijos nuomonėje pateiktas rekomendacijas, Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas artimiausiu metu bus patikslintas ir paviešinta atnaujinta plano versija.

Energetikos ministerija, įvertinusi Europos Komisijos nuomonėje pateiktas rekomendacijas, patikslino Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Su galutiniu Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.

Pranešimai žiniasklaidai:

2019 12 27

Europos Komisijai pateiktas Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas

2020 01 15

Europos Komisija paskelbė viešąją konsultaciją dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano

2020 05 22

EK pateikta nuomonė dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano - dar vienas žingsnis pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo link  

2020 08 03

Atnaujintas Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas

2019 m. rugsėjo 24 d. Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje numatoma įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Šiais pakeitimais siekiama sukurti sistemą, kuri padės užtikrinti patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m. – Lietuvos elektros energetikos sistemos de-sinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos.

Elektros energetikos įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kuris leistų užtikrinti sistemos adekvatumą ir išlaikyti tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę LOLE (angl. Loss of Load Expectation) ne didesnę kaip 8 val. per kiekvienus metus.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas bus įgyvendinamas organizuojant technologiškai neutralius aukcionus. Tai reiškia, kad aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos įrenginiai, bet ir kaupimo įrenginiai (pavyzdžiui, baterijos), nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai. Aukcionuose galės dalyvauti ne tik esami elektros gamybos įrenginiai, bet ir būsimi elektros energijos generacijos šaltiniai, kurie turėtų būti įrengti iki 2025 m.

Nauji įrenginiai pakeis technologiškai pasenusius, neefektyvius ir neatitinkančius aplinkosauginių reikalavimų įrenginius. Taip būtų prisidedama ir prie tikslų, susijusių su klimato kaitos mažinimu.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.

2019 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime vyko pajėgumų užtikrinimo mechanizmo pristatymas, su kuriuo galite susipažinti čia. 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, kurie leis Lietuvoje sukurti ir įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Jis užtikrins patikimą elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m.

2020 m. sausio 14 d. įvyko Elektros energetikos įstatymo pakeitimo pateikimas Lietuvos Respublikos Seime.

2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymą Nr. XIII-3020, su kuriuo galima susipažinti čia.

Įgyvendinant įstatymo nuostatas 2020 m. birželio 19 d. viešajai konsultacijai pateiktas Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo projektas. Šis tvarkos aprašas nustato pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo, pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties įgyvendinimo, pajėgumų aukcionuose skirstomų pajėgumų nustatymo ir mokėjimų už pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą tvarką ir sąlygas. Su Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo projektu galima susipažinti čia.

Įgyvendinant įstatymo nuostatas 2020 m. liepos 3 d. viešajai konsultacijai pateiktas Pajėgumų aukcionų nuostatų projektas. Šie nuostatai reglamentuoja pajėgumų užtikrinimo mechanizmo aukcionų organizavimo tvarką, techninius reikalavimus esamiems ir planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams, taip pat pajėgumų aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarką. Nuostatų tikslas – užtikrinti skaidrią, konkurencija ir technologinio neutralumo principu grindžiamą, pajėgumų užtikrinimo mechanizmo aukcionuose dalyvaujančių asmenų ir šių asmenų bei jų valdomų ir (ar) sutelktų pajėgumų aukciono vienetų atranką. Su Pajėgumų aukcionų nuostatų projektu galima susipažinti čia.

Pranešimai žiniasklaidai:

2019 09 24

Patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti – ilgalaikis pajėgumų mechanizmas

2019 12 30

Vyriausybė pritarė mechanizmui, kuris prisidės prie patikimo elektros energijos gamybos užtikrinimo

2020 01 14

Elektros pajėgumų užtikrinimo mechanizmas jau svarstomas Seime

2020 06 04

Seimas pritarė modeliui, kuris užtikrins patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimą

Kas yra pajėgumų užtikrinimo mechanizmas?

Laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) Nr. 2019/943.

Kodėl įgyvendinamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas?

Siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygmenį po 2025 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos de-sinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos, nuspręsta įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas ypač svarbus, įgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto įgyvendinimu bei energetinės priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimu bei vietinės elektros energijos gamybos apimčių šalyje didinimu, skatinant subalansuotas investicijas į konkurencingų pajėgumų plėtrą ir patikimos bei konkurencingos elektros energetikos sistemos pajėgumų rinkos vystymąsi.

Kas yra pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštis?

1. Tvarkaraštyje nurodomos kvalifikacinės atrankos, pajėgumų aukcionų vykdymo ir pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios datos;

2. Tvarkaraštis bus paskelbtas, kad potencialūs aukciono dalyviai laiku galėtų pasiruošti aukcionams;

3. Tvarkaraštį rengia perdavimo sistemos operatorius (PSO) ir derina (10 d. d.) jį su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Kokie veiksmai atliekami įvykus paskutiniam tvarkaraštyje nurodytam aukcionui?

PSO suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą pajėgumų aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), PSO iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolimesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija, įvertinusi PSO pateiktus pasiūlymus, priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo.

Kokios yra VERT funkcijos pajėgumų užtikrinimo mechanizme?

1. Iki pajėgumų aukciono paskelbimo dienos nustato ir savo interneto svetainėje skelbia pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų didžiausiąją kainą, taikomą konkrečiam pajėgumų aukcionui, vadovaudamasi pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų didžiausiosios kainos nustatymo metodika;

2. Skelbia išvadą apie įvykusio pajėgumų aukciono procedūrų teisėtumą ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai perdavimo paslaugos kainos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai, įvertintai pagal pajėgumų aukciono rezultatus;

3. Vykdo aukcionų stebėseną ir turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš PSO, pajėgumų aukcionų dalyvių ir kitų asmenų, kai tokia informacija, VERT vertinimu, gali būti reikšminga stebėsenai vykdyti ir (ar) ginčams nagrinėti;

4. Tvirtina pajėgumų aukcionų nuostatus ir pajėgumų skaičiavimo metodikas.

Kaip vyksta išankstinio aukciono laimėtojų nustatymas?

1. Išankstiniame pajėgumų aukcione asmenų pateikti pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Laimėtojais skelbiami asmenys, kurių pasiūlymų kaina neviršija didžiausiosios kainos pasiūlymo. Pajėgumų pasiūlymai negali viršyti jungiamąja linija (ar linijomis) patenkančių pajėgumų, PSO apskaičiuotų pagal Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką.

2. Asmenys, laimėję išankstiniame pajėgumų aukcione įgyja teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje.

3. Jungiamosios linijos (ar linijų) išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojų, praėjusių kvalifikacinę atranką, kainų ir pajėgumų pasiūlymai, neviršijantys atitinkamomis jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų ribos, kainos didėjimo tvarka yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną.

Kokie yra taikomi reikalavimai asmeniui, kuris dalyvaus aukcione?

Turi atitikti kvalifikacinės atrankos reikalavimus. Vertinama asmens atitiktis pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems bendriesiems reikalavimams ir asmenų valdomų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktis techniniams reikalavimams.

Bendrieji reikalavimai:

1. nebankrutavęs;

2. nelikviduojamas;

3. vykdo įsipareigojimus VMI;

4. vykdo įsipareigojimus Sodrai;

5. per pastaruosius 5 m. nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už veikas pagal BK;

6. nėra gavęs neteisėtos paramos;

7. nėra gavęs fiksuoto tarifo ir (ar) kainos priedo už jų valdomuose įrenginiuose iš AEI pagamintą elektrą.

Techniniai reikalavimai:

1. pajėgumų galia ir pajėgumų galią atitinkančios elektros energijos gamybos įrodymai;

2. kuro tipas;

3. išmetimų specifikacijos ir kiekiai;

4. efektyvumo rodikliai;

5. prijungimo prie energetikos sistemos ir elektros energijos gamybos apskaitos sprendimai;

6. veikimo bandymų įrodymai.

7. Asmuo turi sumokėti arba pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą (garantą) ne vėliau kaip likus 10 d. d. iki pajėgumų aukciono dienos.

Kaip vyksta pajėgumų aukcionų laimėtojų nustatymas?

Pajėgumų aukciono dalyviai tarpusavyje varžosi teikdami kainos ir pajėgumų pasiūlymus. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas pajėgumas negali būti didesnis negu sumažintas nominalus pajėgumas, nustatytas vadovaujantis Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų apskaičiavimo metodika.

Kas yra prievolių įvykdymo užtikrinimas (garantas) ir kaip jis apskaičiuojamas? Koks yra prievolių įvykdymo užtikrinamas dydis?

Prievolių įvykdymo užtikrinimas garantuoja PSO asmens, dalyvaujančio pajėgumų aukcione, įsipareigojimą laimėjus pajėgumų aukcioną sudaryti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį ir iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pasirengti įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo prievolę t. y. nuo 2025 m. teikti pajėgumus.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme:

1. Finansinė garantija – finansų įstaigos įstatymų nustatyta tvarka suteikta garantija, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

2.  Finansinis laidavimas – įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje laidavimo sutartyje nustatytas finansų įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas išmokėti tam tikrą laidavimo sutartyje nurodytą sumą, jeigu asmuo, už kurį finansų įstaiga laiduoja, nevykdo visos ar dalies savo prievolės.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų teikti pajėgumų dydį (kW) iš 1 kW prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos dydžio, nustatyto pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše;

PSO įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu:

1. 100 % jei aukciono laimėtojas nesudarys pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties;

2. proporcingai neįvykdytam pasirengimui teikti pajėgumus, jei aukciono laimėtojas iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios neįvykdys pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje numatytų prievolių.

3. už prievolių įvykdymo užtikrinimą PSO gautos lėšos gali būti naudojamos tik pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimui sąnaudoms padengti.

Kaip bus vykdoma pajėgumų vykdytojų priežiūra iki pajėgumų teikimo laikotarpio pradžios (2025 m.)?

Pajėgumų vykdytojas turės pareigą ne vėliau kaip likus 3 mėn. iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pateikti PSO dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų šių įrenginių įrengimo (statybos) pabaigą ir, kai to reikalauja teisės aktai, išduotą leidimą ar atestatą. Pajėgumų vykdytojas turės pareigą ne rečiau kaip kas 6 mėn. PSO teikti tarpinius dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių įrengimo (statybos) eigą ir prognozuojamą pabaigą.

Kokios bus taikomos sankcijos jei pajėgumų vykdytojai netinkamai vykdys pajėgumų užtikrinimo prievolę (neteiks pajėgumų)?

1. Pajėgumų vykdytojai, kurie nevykdo įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, netenka teisės į mokėjimus ar mokėjimų dalį, proporcingą nepateiktiems pajėgumams, ir turi sumokėti nepateiktiems pajėgumams proporcingą baudą. Neįvykdytos prievolės proporcingumas nustatomas pajėgumų aukcionų nuostatų nustatyta tvarka.

2. Suminė baudų vertė pajėgumų vykdytojui už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą per metus negali viršyti pajėgumų teikėjo metinės pajėgumų užtikrinimo prievolės vertės, numatytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje.

Kam galima perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolės (sutarties) vykdymą?

1. Lietuvos pajėgumų vykdytojai turi teisę perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę kitam asmeniui Lietuvoje valdančiam esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuris praėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.

2. Kitos valstybės narės pajėgumų vykdytojai turi teisę perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę Lietuvos ar kitam tos valstybės narės asmeniui valdančiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuris praėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui;

3. Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas atliekamas vadovaujantis pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka pritarus PSO.

Ar pajėgumų vykdytojai (laimėtojai) gali dalyvauti kitų valstybių narių pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose?

Pajėgumų vykdytojai gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose ir (ar) vykdyti didmeninę prekybą elektros energija ir (ar) sisteminėmis paslaugas. Pajėgumų vykdytojų dalyvavimas kitų valstybių narių pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose neatleidžia pajėgumų vykdytojų nuo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolių vykdymo.

Kaip bus vertinamas Lietuvos elektros energetikos sistemos (LEES) adekvatumas?

Adekvatumui užtikrinti numatoma pasiekti 8 val./metus tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės vertę. Adekvatumo prognozėms vertinti bus remiamasi Europos Sąjungos perdavimo sistemos operatorių tinklo vidutinės trukmės adekvatumo analize (angl. ENTSOE-MAF).

Kodėl organizuojami išankstiniai aukcionai? Kaip užtikrinamos vienodos sąlygos užsienio ir nacionaliniams pajėgumų vykdytojams?

Išankstinio pajėgumo aukciono koncepcija atitinka Europos Sąjungos reguliavimą, nustatantį, kad kitos valstybės narės subjektai turi turėti tas pačias galimybes dalyvauti įgyvendinant pajėgumų mechanizmus, kurie organizuojami valstybės narėse, kaip ir nacionaliniai pajėgumų vykdytojai. Išankstinis aukcionas yra integrali pagrindinio ir (ar) papildomo aukcionų dalis arba etapas, kuris organizuojamas iš anksto, siekiant:

1. atrinkti gretimų valstybių narių asmenis su pigiausiais pasiūlymais, kurie įgytų pareigą dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir kurių pasiūlymai galėtų būti perkeliami į pagrindinį ar papildomą aukcioną kartu su Lietuvos Respublikos pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymais. Tokiu būdu būtų sumažinama našta pajėgumų aukciono organizatoriui (perdavimo sistemos operatoriui) atliekant gretimos valstybės narės (užsienio) pajėgumų aukcionų dalyvių kvalifikacinės atitikties vertinimą. Išankstinio pajėgumų aukciono metu atrinkti gretimos valstybės narės aukcionų dalyvių kainos ir pajėgumų pasiūlymai yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcionus bei vienodomis konkurencinėmis sąlygomis konkuruoja su pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione su Lietuvos Respublikos (nacionalinių) aukcionų dalyvių pateikiamais kainos ir pajėgumų pasiūlymais;

2. nustatyti pajėgumų kainą, formuojamą jungiamojoje linijoje (tarpsisteminėje jungtyje), kuri būtų konkurencija paremta maksimali galima užsienio tiekėjams mokėtina kaina, tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione (t. y. nacionalinėje Lietuvos pajėgumų rinkoje) formuotųsi kaina aukštesnė nei jungiamojoje linijoje. Tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione formuotųsi žemesnė kaina nei pajėgumų kaina, formuojama jungiamojoje linijoje (t. y. išankstiniame aukcione), konkurencingiausiems užsienio tiekėjams savo pasiūlymais neviršijantiems nacionalinės Lietuvos pajėgumų rinkos kainos, būtų mokama „žema“ nacionalinė kaina, kaip ir Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojams.

Kokie yra pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo pagrindai ir sąlygos?

1. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo sąlygas nustato Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašas (LRV nutarimas);

2.  Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatos:

-Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymas ir pajėgumų rinkos veikimo sąlygos (kritinis sistemos įvykis, pajėgumų užtikrinimo prievolė, baudos ir kt.)

-Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis ir jos sudarymas (neįvykdytos prievolės proporcingumo skaičiavimas);

-Užsienio valstybių dalyvavimo aukcione sąlygos;

-Pajėgumų aukcionų veikimo principai (paklausos kreivės paaiškinimas, rinkos kainos nustatymo principai);

-Prievolių įvykdymo užtikrinimas (paskaičiavimo tvarka, panaudojimo ir grąžinimo sąlygos);

-Metodikų poreikio paaiškinimas.

3. Kritinis elektros energetikos sistemos laikotarpis (STRESS EVENT) – valanda ar kelios iš eilės einančios valandos, kai perdavimo sistemos operatoriaus nustatyta prieinama elektros energetikos sistemos rezervinė galia yra mažesnė, nei būtina užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą.

Pajėgumų aukciono nuostatai nustatys:

-Kvalifikacinė atranka (asmenų informacija, trūkumų šalinimas, informavimas apie neatitikimą reikalavimams);

-Aukcionų organizavimas (reikalavimų nustatymai, datos, informacinių paketų turinys);

-Pajėgumų vykdytojų registras (registro tvarkymas);

-Įvykusio aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarka;

-Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas.

Ar Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos atitinka 2014-2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse keliamus reikalavimus, taip pat ar Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas planuoja skelbti viešąją konsultaciją dėl planuojamo šio mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje?

Šiuo metu Energetikos ministerija su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu derina pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje schemą ir jos atitikimą valstybės pagalbos gairėse keliamiems reikalavimams. Po sėkmingo derinimo Europos Komisija priims sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos suderinimo.