SGD terminalas Klaipėdoje leidžia įsivežti gamtines dujas iš bet kurio SGD prekiaujančio tiekėjo. Per metus maksimalus SGD terminalo pajėgumas siekia  4 mlrd. m3. Toks dujų kiekis patenkina visą šalies dujų poreikį ir leidžia dujas eksportuoti į kaimynines šalis. SGD terminalo projektą įgyvendino AB „Klaipėdos nafta“, kuri šiuo metu yra Klaipėdos SGD terminalo operatorė, o įgytos AB „Klaipėdos nafta“ žinios ir patirtis leidžia dalyvauti ir kituose SGD terminalų vystymo projektuose.  . 

Įgyvendinus SGD terminalo projektą Klaipėdoje:   

  • diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas nebepriklauso nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo; 

  • Lietuva yra pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti; 

  •  sudarytos prielaidos susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, dujos tiekiamos kaimyninėms valstybėms; 

  • Lietuva gali  pirkti dujas tarptautinėse dujų rinkose; 

  • alternatyvus šaltinis leido ženkliai sumažinti gamtinių dujų kainą.

Terminalo vieta  

Lietuvos SGD terminalas pastatytas pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugara. 

  • Uosto akvatorijoje yra sukurta visa reikalinga infrastruktūra SGD terminalo įgyvendinimui ir veiklai. 

  • Klaipėdos uoste yra mažiausia meteorologinių sąlygų įtaka terminalo veiklai; 

  • Arčiausias galimas prisijungimas prie dujų vamzdyno; 

  • Greičiausia galimybė technologiškai įrengti terminalą; 

 

Terminalo technologija  

Lietuvos SGD terminalui pasirinkta plaukiojanti suskystintų dujų saugykla su išdujinimo technologija (angl. trumpinys - FSRU). Ši technologija pasirinkta dėl šių privalumų: 

  • trumpa terminalo įrengimo trukmė; 

  • lyginant su sausumoje įgyvendinamų terminalų investicijomis, plaukiojančio terminalo investicija sudarytų iki 50 proc. mažesnę sumą; 

  • lankstumas ateityje dėl galimybės plėsti terminalo pajėgumus. 

Daugiau informacijos: 

  •  

Lietuvoje buvo ketinama įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą ir atlikti ilgamečiai  geologiniai tyrimai, parodę, kad vieta Telšių rajone, Syderiuose yra tinkama požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti (arba panaudoti struktūrą kitiems tikslams). Tačiau atsižvelgiant į šiuo metu pakankamą dujų infrastruktūrą ir tai, kad Latvijoje yra Inčiukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla, kurioje numatyta galimybė saugoti gamtines dujas ir kitoms šalims, požeminės gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje projektas buvo užšaldytas. Apačioje pateikiama informacija apie Lietuvoje 2009 m. – 2014 m. atliktus darbus, siekiant ištirti galimybes požeminei gamtinių dujų saugyklai Lietuvoje ir tokio projekto vystymo galimybes.   Siekdama sukaupti pirmojo būtinumo gamtinių dujų rezervą ir užtikrinti nepertraukiamą tiekimą šalies vartotojams, Lietuvos Vyriausybė 2009 m. inicijavo požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo galimybių įvertinimo projektą. Išanalizavus 129 Lietuvoje atrastų geologinių struktūrų duomenis, konstatuota, kad potencialiai tinkamiausia yra Syderių (Telšių raj.) geologinė struktūra, kurios vidutiniškai 1450 metrų gylyje slūgsantis smiltainis gali būti pritaikytas gamtinių dujų saugojimui. 

Siekiant įvertinti struktūros geologinį tinkamumą, 2009 m. nuspręsta šioje vietovėje atlikti seisminius struktūros žvalgymus ir geologinius tyrimus gręžiant gręžinius. 2014 m. užbaigta išsami struktūros tyrimų programa atskleidė, kad struktūra yra tinkama požeminiam dujų saugojimui.  

Projektą vykdė: „Lietuvos energijos gamyba“, AB 
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-2014 m. 
Finansavimo šaltiniai: Europos Komisijos Transeuropinių energetikos tinklų programa (TEN-E), Lietuvos Respublikos, „Lietuvos energijos gamyba“, AB lėšos. 
Techniniai rodikliai: 150 km2 plote atlikti 2D/3D seisminiai tyrimai, išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti gręžiniai, atliktas visų gautų duomenų apdorojimas ir parengtas saugyklos rezervuaro modelis, kaštų ir naudos analizė. 

Nauda

Dėl techninių, ekonominių, politinių ar kitokių priežasčių sutrikus dujų, plačiai naudojamų elektros energijos ir šilumos gamyboje, gyventojų buityje ir pramonėje, tiekimui į Lietuvą, saugykloje sukauptas rezervas leistų vartotojams nepajusti šio svarbaus resurso tiekimo trūkumo. Saugykloje būtų sukauptas reikiamas dujų kiekis, leidžiantis net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams iki 52 parų. 

Įrengta saugykla taip pat prisidėtų prie nacionalinės ir viso regiono dujų rinkos formavimosi ir vystymosi, leistų operatyviai patenkinti sezoninius dujų poreikio svyravimus, išnaudoti sezoninius dujų kainų svyravimus, optimizuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklą,. nutiesus Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį dujotiekį, saugykla galėtų būti naudojama ir dujų saugojimo paslaugų.

Darbai

Norint įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą saugyklai įrengti, 2010-2011 m. Telšių rajone 150 km2 teritorijoje atlikti seisminiai tyrimai 2D/3D metodu (I-asis tyrimų etapas). Tyrimai leido nustatyti vietovės geologinės struktūros sandarą ir ypatumus, įvertinti tolimesnių darbų poreikį ir apimtis. Seisminių duomenų analizė atskleidė, kad vidutiniškai 1450 metrų gylyje esančiame Kambro sluoksnyje yra didelė, tinkamo ploto struktūra. 

Siekiant geriau perprasti Syderių geologinės struktūros ypatumus, įvertinti seisminių tyrimų metu struktūros rytuose ir pietryčiuose nustatytų lūžių sandarumą, struktūroje galimą kaupti dujų kiekį, kitus geologinės struktūros parametrus, nuspręsta vietovėje išgręžti tiriamuosius gręžinius (II-asis tyrimų etapas). 2011-2013 m. pasirinktose vietovėse išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti vidutiniškai 1560 m gylio gręžiniai, juose atlikti išsamūs tyrimai. 

2013-2014 m. atliktas III-iasis tyrimų programos etapas – visų 2010-2013 m. surinktų duomenų apdorojimas, parengiant saugyklos rezervuaro modelį. Šis modelis leido įvertinti rezervuaro savybes ir jų pasiskirstymą visame saugyklos plote, rezervuaro apsauginio sluoksnio savybes ir sandarumą, apskaičiuoti, koks dujų kiekis gali būti saugomas rezervuare, kokie yra galimi įpumpavimo/išpumpavimo scenarijai, koks yra racionaliausias projekto tolimesnio vystymo scenarijus, kokios preliminarios investicijos reikalingos projektui užbaigti. 

Siekiant įvertinti projekto finansinį atsiperkamumą, 2014 m. atlikta projekto kaštų ir naudos analizė. Ekonominis vertinimas parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. m3 darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva, projektui tikslinga pritraukti ES paramos lėšas ir panaudoti saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Dalis saugyklos tūrio galėtų būtų skiriama Lenkijos rinkos poreikiams, nes šioje šalyje gamtinių dujų suvartojama 5,5 karto daugiau nei Lietuvoje, joje aukštas dujų saugojimo paslaugų poreikis ir kainų lygis. Nustatyta, kad esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas. Preliminari tokio projekto bendra (įskaitant infrastruktūrą ir dujų pagalvę) investicija siektų apie 300 mln. EUR 

Investicijos

Projekto parengiamieji darbai buvo finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pritraukiant Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšas (projektai Nr. 2008–G150/08-TREN/08/TEN-E–SI2.528909 ir 2011-G192/11-ENER/11/TEN-E–SI2.628721). Apie trečdalį visų projekto išlaidų finansavo AB „Lietuvos energijos gamyba“. 

Saugumo požeminėse gamtinių  dujų saugyklose užtikrinimas

Ypač didelis dėmesys eksploatuojant požemines gamtinių dujų saugyklas skiriamas jų saugai. Saugyklos įrengiamos tik tokiose geologinėse struktūrose, kurių struktūra leidžia izoliuoti gamtines dujas giliai po žeme. Įmonės, eksploatuojančios šiuos objektus, privalo laikytis itin griežtų darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, padedančių užtikrinti sklandžią saugyklų veiklą. Siekiant turėti objektyvias žinias apie požeminių dujų saugyklų poveikį aplinkai, saugyklų veiklos zonoje reguliariai atliekami nepriklausomi atmosferos, gruntinių vandenų ir dirvožemio tyrimai. Europos Sąjungos mastu, saugyklų įrengimą ir veiklos principus reglamentuoja Europos Standartas EN 1918-2:1998 „Dujų tiekimo sistemos – požeminės dujų saugyklos – 1 dalis“. 

Papildoma informacija

Daugiau informacijos apie projektą - čia

 

Paskutinis atnaujinimas 2020-10-26

2015 m. pabaigoje buvo užbaigtas Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrosios gijos statyba.  Per Klaipėdos, Plungės, Telšių, Rietavo ir Šiaulių rajonų savivaldybes nutiesta 110 kilometrų ilgio, 800 mm skersmens antra dujotiekio gija, kuri sukūrė pakankamus pajėgumus transportuoti dujas iš suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis. Dujotiekio gijos skersmuo atkarpoje nuo Klaipėdos iki Kuršėnų buvo 300 mm, todėl dujų perdavimo sistema buvo pajėgi priimti tik iki 40 proc. dujų kiekio, kurį SGD terminalas Klaipėdoje galėtų tiekti per parą. Įgyvendinus projektą Baltijos šalių rinkos dalyviams buvo sukurtos galimybės diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius bei didinti rinkos konkurencingumą. 

Informacija apie projektą: 

  • Projektą įvykdė AB „Amber Grid“. 

  • Magistralinio dujotiekio techniniai parametrai: ilgis: ~110 km, skersmuo: Ø800 mm. 

  • Maksimalus darbinis slėgis: 5,4 MPa. 

  • Investicijos ~63,7 mln. EUR. Projektui būvo skirta ES finansinė parama pagal Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) iki  50 % visų projekto kaštų. 

Projekto tikslai: 

  • diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione, 

  • sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus, 

  • užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą. 

Projekto įgyvendinimo etapai: 

  • Galimybių studija, verslo planas, kaštų-naudos analizė (2013 m.) 

  • Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą (2013 m.) 

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu (2013 m.) 

  • Poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas (2013-2014 m.) 

  • Projektavimas ir statyba (2014-2015 m.) 

Europos Sąjungos parama

2015 m. balandžio 24 d. AB „Amber Grid“ ir  ES Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF). 

Magistralinis dujotiekis Klaipėda-Jurbarkas pastatytas 2013 m. lapkričio 15 dieną. Šis projektas skirtas sujungti perdavimo sistemą į žiedinę sistemą ir taip užtikrinti saugų bei patikimą gamtinių dujų tiekimą, paskirstymą, perdavimą ir laikymą, skatinti gamtinių dujų tiekimo, paskirstymo ir perdavimo vidaus rinkos plėtrą bei sujungti gamtinių dujų sistemas su Europos Sąjungos gamtinių dujų sistemomis. Dujotiekis taip pat leido prijungti Suskystintų dujų terminalą prie Lietuvos dujotiekių sistemos. Be to, atsirado galimybė tiekti dujas Tauragės, Šilutės, Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos rajonų vartotojams.


Projekto vykdytojai:

  • Iki 2013 m. rugpjūčio mėn. projektą vykdė AB „Lietuvos dujos“;
  • Projektą pabaigė naujai įkurta įmonė AB „Amber Grid“.


Projekto įgyvendinimo etapai:

  • 2005 m. parengta galimybių studija;
  • 2006-2012 m. parengtas dujotiekio techninis projektas;
  • 2012 m. pastatytas magistralinis dujotiekis nuo Jurbarko iki atšakos į Tauragės dujų skirstymo stotį;
  • 2012-2013 m. pastatytas magistralinis dujotiekis nuo atšakos į Tauragės dujų skirstymo stotį iki atšakos į Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį bei pabaigta statyti Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis.
     

Informacija apie projektą:

  • Magistralinio dujotiekio techniniai parametrai: ilgis: ~138 km, skersmuo: Ø400 mm.
  • Maksimalus darbinis slėgis: 5,4 Mpa.

Viso projekto investicijos sudaro 46,1 mln. eurų, iš jų: 25,4 mln. eurų – AB „Amber Grid“ dalis; 20,7 mln. eurųES finansinės paramos lėšos.

Investicijos į projektą apėmė magistralinio dujotiekio nuo Jurbarko iki atšakos į Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį ir Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties statybą bei sujungimą su magistraliniu dujotiekiu Panevėžys–Klaipėda.


Magistralinio dujotiekio maršrutas

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-26