Gauk lengvatą šildymui 

Kas tai? 

Lengvatinis, 9 proc. (0 proc. nuo 2022-10-01 iki 2023-04-30) PVM tarifas šildymui buitiniams vartotojams, t. y. centralizuotai šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) (standartinis tarifas 21 proc.). 

Kas gali gauti lengvatą? 

Visi gyventojai, kai lengvatą siekiama gauti gyvenamosioms patalpoms.  

Koks yra lengvatos gavimo laikotarpis? 

Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.,  nuo 2022 spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., nuo 2023 m. spalio 1 iki 2024 m. balandžio 30 d. 

Kaip gauti lengvatą? 

Gyventojams niekur papildomai kreiptis nereikia, kompensaciją tiesiogiai pritaikys šilumos tiekėjai, sumažindami mokėtiną sumą už šilumos energiją, t. y. gyventojai už gyvenamosioms patalpoms sunaudotą šilumos energiją PVM nemokės. 


Kokios kompensacijos yra taikomos elektrai ir dujoms? 

Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. taikomos kompensacijos gyventojų suvartotai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.

Gegužės 30 d. Vyriausybė priėmė sprendimus dėl kompensacijų tvarkos ir konkretaus kompensacijų dydžio – nuo š. m. liepos 1 d. taikoma iki 9 ct/kWh su PVM dydžio kompensacija elektros energijos buitinių vartotojų tarifui, viršijančiam 24 ct/kWh su PVM dydį.

Nuo 2023 sausio 1 d. įsigalioja maksimali elektros kainos kompensacija – 28,5 ct/kWh. Kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su PVM.

Už kiekvieną suvartotą gamtinių dujų m3 taikoma 0,54 Eur/m3 kompensacija. Gamtinių dujų kompensacijos dydis buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį turėtų būti 99 ct/m3  su PVM.

Kompensacija taikoma nesvarbu kuriam elektros energijos tiekėjui priklauso gyventojas, taikoma kiekvienam elektros energijos planui, taip pat vienodai taikoma kiekvienai laiko zonai (tiek dieniniam, tiek ir naktiniam (savaitgalio) tarifui). 

Gyventojams kompensaciją iškart pritaiko elektros ir gamtinių dujų tiekėjai gaunamose sąskaitose, t. y. buitiniams vartotojams nieko nereikia daryti norint gauti kompensaciją. 


Gauk būsto šildymo kompensaciją 

Kas tai? 

Gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui. 

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.). 

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:  
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;  
·  kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2. 
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.  

SVARBU: Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos. 

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Kas gali gauti kompensaciją? 

Pasinaudokite SPIS skaičiuokle ir sužinokite ar jums priklauso būsto šildymo kompensaciją. Skaičiuoklėje suveskite visus duomenis, priėjus prie paskutinio, punkto (4. Kompensacija) pamatysite laukelį „Būsto šildymo išlaidų kompensacija“. Šiame laukelyje matysite kokią būsto šildymo kompensacijos sumą galite gauti.  

Kaip gauti kompensaciją? 

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt 

Kokius dokumentus reikia pateikti? 

  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 
  • Prašymą piniginei socialinei paramai gauti; 
  • Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.  

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą); duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre). 

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria. 

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas rasite čia.

Kas yra gaminantis vartotojas? 

Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo gali tapti energetiškai nepriklausomu ir elektros energiją gamintis pats. Tokie savarankiškai elektros energija apsirūpinantys asmenys, įsirengia savo elektrines ir gaminasi energiją patys, o nesuvartotą jos kiekį tiekia į tinklus ir atsiradus poreikiui ją susigrąžina. Jie vadinami gaminančiais vartotojais arba nutolusiais gaminančiais vartotojais. Gaminantys vartotojai gali elektrinę pasistatyti ir įsirengti patys, taip pat gali įsigyti arba išsinuomoti dalį elektrinės saulės parkuose arba gali būti nutolusiais gaminančiais vartotojais, kurie gali elektrą gaminti viename, o ją vartoti kitame objekte, nepriklausomai nuo jų tarpusavio atstumo. Pagrindinę informaciją ir atsakymus į daugelį klausimų galima rasti čia

Ką reikia daryti norit tapti gaminančiu vartotoju? 

  1. Pirmiausia reiktų pateikti paraišką tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju – tą atlikti paprasta ESO savitarnos svetainėje.
  2. Gavę paraišką, „ESO“ atstovai paruošia ir atsiunčia vartotojui Prijungimo sąlygas bei Prijungimo sutartį, kurią turi pasirašyti vartotojas. Gavę pasirašytą minėtąją sutartį, „ESO“ atstovai vartotojui pasirašyti atsiunčia Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Visos šios procedūros užtrunka nuo penkių iki dešimties darbo dienų. 
  3. Dabar vartotojas jau gali įsirengti saulės elektrinę. Atlikus visus darbus, vartotojas turi gauti iš darbus atlikusio rangovo laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią, kad elektrinės įrengimo darbai atlikti kokybiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įranga suderinta ir išbandyta bei atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. 
  4. Galiausiai, per dvi darbo dienas atvyksta „ESO“ specialistai, kurie įrengia išmanųjį dvipusės apskaitos prietaisą – skaitiklį, kuris fiksuoja tiek į tinklą patiektą, tiek iš tinklo paimtą elektros energijos kiekį. Dažnu atveju, visos procedūros užtrunka iki 10 darbo dienų, neskaičiuojant saulės elektrinės įrengimo darbų, kurių trukmė priklauso nuo rangovo bei vartotojo. 

Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas LR Aplikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros priemonei Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui

Sužinoti daugiau galite čia: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/atsinaujinanciu-energijos-istekliu-saules-panaudojimas-nepasiturinciu-fiziniu-asmenu-elektros-energijos-reikmems-ir-ar-iskastini-kura-naudojanciu-silumos-irenginiu-pakeitimui-2022-06  

Kas gali gauti paramą? 

Fiziniai asmenys ir (ar) su jais gyvenantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka 6 mėnesius nepertraukiamai iki 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo dienos, t. y. iki 2022 m. balandžio 20 d. yra/buvo teikiama piniginė socialinė parama. 

Kaip gauti paramą? 

Užpildykite paraiškos formą: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/atsinaujinanciu-energijos-istekliu-saules-panaudojimas-nepasiturinciu-fiziniu-asmenu-elektros-energijos-reikmems-ir-ar-iskastini-kura-naudojanciu-silumos-irenginiu-pakeitimui-2022-06 

Pastatų renovacija gyventojams 

Kas yra daugiabučių namų renovacijos programa? 

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pradėta dar 2005 metais ir nuo to laiko keletą kartų buvo parengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, peržiūrėtos ir atnaujintos programos taisyklės ir sąlygos taip siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas dalyvauti programoje.  

Kas gali dalyvauti pastatų renovacijos programoje? 

  • Programoje gali dalyvauti tik daugiabučiai namai (daugiabutis namas – tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos); 

  • Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus. 

Daugiau informacijos apie pastatų renovacijos programą: https://modernizuok.apva.lt/veiklos-sritys/programos/daugiabuciu-namu-atnaujinimo-modernizavimo-programa/102 


Viešųjų pastatų renovacija 

Tai programa, kuria siekiama didinti viešųjų pastatų energinį efektyvumą, iki 2020 m. sutaupant 60 GWh metinės pirminės energijos bei ženkliai sumažinant į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) – ne mažiau kaip 14 tūkst. tonų per metus. 

Programos uždaviniai – iki 2020 m. renovuoti ne mažiau kaip 700 tūkst. kvadratinių metrų šių pastatų ploto (470 tūkst. kv. m – centrinės valdžios, 230 tūkst. kv. m – savivaldybių viešųjų pastatų) ir ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti sąnaudas jiems šildyti. 

Daugiau informacijos apie viešųjų pastatų renovacijos programą rasite čia: https://modernizuok.apva.lt/veiklos-sritys/programos/viesuju-pastatu-energinio-efektyvumo-didinimo-programa/12/?c-13/t-30  

Kas yra mažoji renovacija? 

Mažoji renovacija – šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau. Apskaičiuota, kad atlikus mažąją renovaciją, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc. Ją atlikus, pastatas pradeda šilti tolygiai, todėl mažoji renovacija itin aktuali daugiabučių gyventojams, šilumą leidžiantiems pro atidarytus langus bei šąlantiems jų kaimynams. 

Ar galima gauti paramą mažąjai renovacijai? 

Taip. Šiuo metu galima teikti paraiškas priemonei Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) 2022-07 Nr. KK-AM-MŽR01 (https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/daugiabuciu-namu-vidaus-sildymo-ir-karsto-vandens-sistemu-modernizavimas-mazoji-renovacija-2022-07).

Galutiniame švarios energijos pakete (CEP) pateikiami du energijos bendruomenės apibrėžimai: Piliečių energetinė bendrija (PEB), kuri yra įtraukta į Direktyvą (ES) 2019/944 (nauja redakcija Elektros direktyva), ir Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AIE bendrija), kuri įtraukta į Direktyvą (ES) 2018/2001 (nauja redakcija). Atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2019/944, pagrindiniai skirtumai tarp PEB ir AIE bendrijos yra tai, kad PEB nariais gali tapti ir didesnės įmonės, bet jos negali dalyvauti sprendimų daryme.  

Junkis į atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendriją 

Kas yra AIE bendrija ir piliečių energetinė bendrija (PEB)? 

AIE bendrijos ir PEB - tai gyventojai jungiami bendrų tikslų ir kartu gaminantys ir vartojantys elektros energiją iš atsinaujinančių energetikos išteklių. 

Galutiniame švarios energijos pakete (CEP) pateikiami du energijos bendruomenės apibrėžimai: Piliečių energetinė bendrija (PEB), kuri yra įtraukta į Direktyvą (ES) 2019/944 (nauja redakcija Elektros direktyva), ir Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AIE bendrija), kuri įtraukta į Direktyvą (ES) 2018/2001 (nauja redakcija). Atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2019/944, pagrindiniai skirtumai tarp PEB ir AIE bendrijos yra tai, kad PEB nariais gali tapti ir didesnės įmonės, bet jos negali dalyvauti sprendimų daryme.  

Kas Lietuvoje gali būti pripažįstama kaip AIE bendrija? 

AIE bendrija gali būti pripažįstama Viešoji įstaiga leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) patvirtina, kad juridinis asmuo atitinka bendrijai keliamus reikalavimus. 

Dėl juridinio subjekto pripažinimo AIE bendrija gali kreiptis jau kurį laiką veikiantys, arba naujai įsteigti juridiniai asmenys, kurie atitinka šiuos kriterijus: 

  • ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalyvių susirinkime priklauso fiziniams asmenims, kurie savo gyvenamą vietą yra deklaravę savivaldybėje, kurioje statoma elektrinė, arba seniūnijoje, besiribojančioje su šia savivaldybe; 
  • kiekvienas dalyvis turi ne daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalyvių susirinkime. 

AIE bendrijų gamybos įrenginio galia nėra ribojama. Šiuo metu galiojantis nacionalinis 2 GW saulės galios ribojimas, kuris efektyviai sustabdė naujų saulės parkų statybas, negalioja AIE bendrijoms. 

Nuo ko pradėti steigti AIE bendriją? 

  1. Sutelkti narius, kurie norėtų steigtis į bendriją; 
  2. Nustatyti bendrijos tikslus ir įregistruoti juridinio asmens formą; 
  3. Pateikti prašymą plėtoti elektros energijos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. 

Daugiau informacijos apie AIE bendrijų steigimo žingsnius ir procesus rasite VšĮ Žiedinės ekonomikos parengtame gide: http://www.circulareconomy.lt/wp-content/uploads/2022/09/Bendriju-gidas.pdf  

Kokias paramas gali gauti AEI bendrijos ir PEB? 

2023 m. I ketv. Planuojami kvietimai investicinėms paramoms saulės elektrinėms, vėjo elektrinėms, individualiems kaupimo įrenginiams. 

Taip pat planuojama investicinė parama bendrijoms orientuotoms į energetinio skurdo mažinimą. Visos šios priemonės yra orientuotos į energetines bendrijas. Daugiau informacijos apie planuojamas skelbti priemones rasite https://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/europos-sajungos-parama/energetikos-ministerijos-kvietimu-grafikas-2022-2023-metais/priemones-juridiniams-asmenims-ir-bendrijoms  

Lietuvos energetikos agentūros parengtose gairėse, 8 psl. rasite informaciją apie tai, kokių priemonių galima imtis siekiant sutaupyti energiją namų ūkiuose: https://www.ena.lt/uploads/PDF-EVE/Energijos-taupymo-gaires.pdf  

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-12-01