Planuojami energijos vartojimo efektyvumo didinimo pokyčiai
Energetikos ministerija parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti įstatymų projektų paketą, siekiant įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Ši direktyva numato ambicingesnius energijos suvartojimo ir taupymo reikalavimus bei tikslus, kuriuos Lietuva turės pasiekti iki 2030 metų.
Naujoje direktyvoje padidintas Europos Sąjungos energijos suvartojimo efektyvumo tikslas, todėl ES valstybės narės įpareigotos iki 2030 m. bendrai užtikrinti papildomą 11,7 proc. energijos suvartojimo sumažinimą. Lietuvai keliamas tikslas 2030 m. per metus suvartoti ne daugiau kaip 51 TWh galutinės energijos ir vidutiniškai kasmet sutaupyti po 1,49 proc. galutinės energijos.
Naujoje direktyvoje viešajam sektoriui – tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams – nustatytas kasmetinis energijos suvartojimo mažinimo 1,9 proc. tikslas ir metinis 3 proc. pastatų renovacijos įpareigojimas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje viešasis sektorius 2021 m. iš viso suvartojo 5,5 TWh galutinės energijos.
Siekiant optimizuoti energijos taupymą pramonėje, bus išplečiama energijos vartojimo audito atlikimo prievolės taikymo sritis, įtraukiant visas įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio, o priklausomai nuo jų energijos suvartojimo vidurkio per paskutinius 3 metus. Dar daugiau energijos suvartojančioms įmonėms numatoma pareiga diegti energijos vartojimo vadybos sistemas.
Didinant energijos vartojimo efektyvumą skatinamos inovacijos ir šiuolaikiški sprendimai, kurie ilguoju laikotarpiu gali būti ekonomiškai naudingi, taip pat efektyviau panaudojami jau turimi ištekliai ir sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išmetimas į atmosferą. Tai didina energetikos sistemos saugumą ir efektyvumą, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir nuo kitų valstybių energijos šaltinių, taip mažinamas pažeidžiamumas, kurį lemia geopolitiniai įvykiai ir energijos kainų svyravimai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantys pastatai prisideda prie poreikio šildyti kuru, įskaitant kietąjį kurą, mažinimo.
Įstatymų projektų paketu taip pat skiriama dėmesio energijos nepritekliaus mažinimo, vieno langelio principu veikiančių vartotojų konsultavimo centrų kūrimosi klausimams. Naujos direktyvos nuostatos reikalauja, kad ES valstybės narės pirmenybę teiktų energijos vartojimo efektyvumo didinimui pažeidžiamiems vartotojams, asmenims, patiriantiems energijos nepriteklių, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims.
2022 m. šalyje buvo suvartota 73,4 TWh pirminės energijos ir 62,7 TWh galutinės energijos. Lietuvoje maždaug 40 proc. galutinės energijos suvartojama pastatų sektoriuje, apie 40 proc. transporto sektoriuje ir apie 20 proc. pramonės sektoriuje – būtent šiuose sektoriuose yra didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas.
Atnaujinimo data: 2024-11-26
Taip pat skaitykite:
Neformaliame ES energetikos ministrų susitikime – dėmesys energetiniam saugumui ir paramai Ukrainai
BEMIP ministrų susitikime sutarta stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą ir atsparumą
Europa tampa stipresnė: sveikiname Europos Komisijos žingsnius atsisakant energetinių priklausomybių
Vasario 9-oji – Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena
Kvietimas paramai nutolusioms saulės elektrinėms pratęsiamas iki rugpjūčio pabaigos