„Informaciją apie tai, kad 2024 m. tarptautiniai dujų srautai gali sumenkti vertinome dar 2023-aisiais, kai buvo tvirtinami regioniniai dujų perdavimo sistemų remontų planai. Rezultatams nemažai įtakos turėjo ir neplanuotai neveikęs Balticconnector dujotiekis. Nepaisant to, nematome priežasčių, kodėl tarptautiniai srautai galėtų toliau mažėti. Įvertintus ne tokią intensyvią remontų programą 2025 metams, manome, kad tarptautiniai srautai gali padidėti“, – sako N. Biknius.
Pernai augus dujų vartojimui ir susidūrus su infrastruktūros apribojimais į Lietuvą buvo importuotas istoriškai didžiausias dujų kiekis iš Latvijos – 4,2 TWh. Tai – 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas per Kiemėnų įleidimo tašką sudarė kiek mažiau nei 2,5 TWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metais buvo patiekta 81 proc. (23,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14 proc. (4,2 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 5 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 130 GWh biometano.
2022 m. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2024 metais sudarė 26,12 TWh (2023 m. – 23,9 TWh).
„Amber Grid“ informacija