Pernai fiksuota rekordinė elektros gamyba – daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių
Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo daugiau nei trečdaliu, o 70 proc. elektros gamybos šalyje sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Elektros suvartojimas per metus išaugo 5 procentais. Tai rodo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbiami 2024 metų elektros sistemos rodikliai.
2024 m. buvo istoriniai metai vietos elektros gamybai šalyje. Lietuvoje per metus pagamintos beveik 8 teravatvalandės (7,761 TWh) elektros energijos, 37 proc. daugiau, nei 2023 metais, kai rodiklis siekė 5,664 TWh. Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintas elektros kiekis – šios energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (69,8 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.
Vietos elektros gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 63 proc., tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2023 m. vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 48 proc. suvartotos elektros energijos.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, palyginti su metais prieš tai, 2024 m. itin reikšmingai išaugo elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse.
„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba saulės elektrinėse išaugo du kartus – 101 proc., o vėjo elektrinėse – 38,3 procento. Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos augimo tempas dar įspūdingesnis – vėjo generacija išaugo beveik viena teravatvalande, saulės – 0,6 teravatvalandės. Dėl didesnės vietinės gamybos, mažiau elektros importavome iš kitų šalių, todėl bendras importas per metus mažėjo 13 procentų“, – sako D. Matelionis.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 2,524 TWh iki 3,492 TWh, saulės – nuo 0,633 TWh iki 1,273 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 3 proc. nuo 0,446 TWh iki 0,431 TWh. Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 5,417 TWh, 36 proc. daugiau nei 2023 metais, kai šis skaičius siekė 3,972 TWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinių gamybos dalis nuo bendro suvartojimo, palyginti su 2023 m., išaugo 12 proc. punktų iki 44 procentų.
Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2023 m., augo 37 proc. (nuo 1,311 TWh iki 1,797 TWh).
Elektros suvartota 5 proc. daugiau
Per 2024 metus Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,504 TWh. Tai yra 5 proc. daugiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 10,957 TWh.
„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas augo pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir gyventojų sektoriuose, o mažėjo tik transporto srityje. Elektros poreikio augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Nepaisant didėjančio gaminančių vartotojų skaičiaus, elektros poreikis didėja. Galima teigti, kad gyventojai bei verslai ir gamina elektros energiją, ir ja keičia iškastinį kurą“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2023 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5,7 proc. – nuo 4,053 TWh iki 4,284 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas augo 6,5 proc. – nuo 0,248 TWh iki 0,265 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 6 proc. – nuo 0,091 TWh iki 0,086 TWh, paslaugų srityje didėjo 5,4 proc. – nuo 3,427 TWh iki 3,612 TWh.
Palyginti su 2023 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 3,8 proc. daugiau, suvartojimas išaugo nuo 3,138 TWh iki 3,257 TWh.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2024 metus į Lietuvą importuota 8,517 TWh elektros energijos, 13 proc. mažiau nei 2023 m., eksportuota – 3,114 TWh arba 9 proc. daugiau nei 2023 metais.
Importas iš Estijos mažėjo 8,3 proc. (0,331 TWh), importas iš Švedijos didėjo 6,4 proc. (5,285 TWh), iš Lenkijos – augo 58,4 proc. (1,839 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 68,9 proc. (1,024 TWh).
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija.
Didžiausią elektros eksporto dalį 2024 m. sudarė eksportas į Latviją – 1,394 TWh arba 277 proc. daugiau nei 2023 metais. Labiausiai mažėjo eksportas į Lenkiją – 46,8 proc. iki 0,901 TWh.
„Litgrid“ informacija, „Ignitis renewables“ nuotrauka.
Atnaujinimo data: 2025-02-17
Taip pat skaitykite:
Savivaldybėms – palankesnės sąlygos įsirengti saulės ir vėjo elektrines
Energijos vartojimo efektyvumas – didelis potencialas taupyti energiją