Ministras J.Neverovičius dalyvavo Baltijos energetikos forume 2013

Data

2013 11 27

Įvertinimas
0
Ministras J.Neverovičius dalyvavo Baltijos energetikos forume 2013
Ministras J.Neverovičius dalyvavo Baltijos energetikos forume 2013

Lapkričio 26 d. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius dalyvavo Baltijos energetikos forume 2013. Kalbėdamas šiame forume ministras pabrėžė, kad šios vyriausybės siekis yra sukurti konkurencingą energijos rinką ir užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas.

„Jeigu tikslingai sieksime strateginių projektų įgyvendinimo, tai nuo 2015 m. pradžios jau turėsime alternatyvų dujų tiekimą, nuo 2016 m. pradžios – padidės konkurencija importuojant ir elektros energiją“ - kalbėjo J.Neverovičius.

Ministras akcentavo, kad vienas iš būdų sumažinti energijos išteklių kainą vartotojams – užtikrinti jos panaudojimo efektyvumą: vartoti mažiau energijos apšvietimui, namų šildymui, pramonei ir kitoms sritims. Energijos panaudojimo efektyvumo klausimus visa Europa sprendžia kartu. Anot jo, ES 2012 metais patvirtindama Energijos efektyvumo direktyvą užsibrėžė itin ambicingus tikslus 2020 metams. Lietuvos atveju šio tikslo pasiekimas geriausiu atveju kainuos apie 12 mlrd. lt.

Informuota, kad atlikta studija dėl energijos efektyvumo įpareigojimų sistemos taikymo galimybių parodė, jog didžiausias energijos efektyvumo potencialas Lietuvoje yra pastatų renovacijoje. Todėl numatoma skirti itin didelį dėmesį tiek daugiabučių pastatų, tiek ir viešųjų pastatų renovacijai. Pabrėžta, kad pastatų renovacijos klausimas svarbus Lietuvai ne vien energijos efektyvumo prasme, bet ir socialine prasme. Didelė dalis Lietuvos gyventojų šiuo metu didžiąją dalį savo pajamų išleidžia energetinėms reikmėms. Valstybės įstaigos mažiau išleisdamos energijai reikalautų mažesnio valstybės biudžeto finansavimo. Renovacijos procesas sukurs eilės prekių ir paslaugų poreikį bei skatins darbo vietų kūrimą.

Pabrėžta, kad siekiant padidinti centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo patikimumą vartotojams, efektyviau vartoti pirminius energijos išteklius šilumos gamybai iki 2020 m. bus investuojama apie 240 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų šilumos tinklų modernizavimui.

Anot ministro, šiuo metu centralizuotos šilumos gamyboje importuojamos gamtinės dujos sudaro 68 proc., o atsinaujinantys ištekliai – tik 27 proc., siekiame 2020 metams „apversti“ skaičius, t.y. kad atsinaujinantys sudarytų 60-75 proc., o dujos – tik ketvirtadalį (24 proc.). Siekiant pasiekti užsibrėžtą nacionalinį tikslą, jog biokuras centralizuotai gaminamos šilumos kuro balanse sudarytų ne mažiau kaip 60-70 proc. iki 2020 m. planuojama investuoti apie 1,4 mlrd. Lt ES struktūrinės parmos lėšų iš 2014-2020 m. laikotarpio.

“Jau ne kartą esu deklaravęs, kad bet kokios alternatyvos, o šiuo atveju ir biokuro plėtra centralizuotos šilumos ūkyje neturėtų tiesiogiai gulti ant vartotojų pečių. Biokurą naudojančių technologijų plėtra bei biokurą kūrenančių katilinių statyba pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis leis ženkliai sumažintų finansinę naštą šilumos vartotojams. Tikimasi, jog panaudojant ES struktūrine parama ir pilnai pervedus didžiųjų miestų šilumos gamybos pajėgumus prie vietinio biokuro, šiluma vartotojams atpigs” - kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie savarankiškos ir konkurencingos elektros energijos gamybos problemos sprendimą, J. Neverovičius pažymėjo, kad vis dar yra atviras klausimas kiek gali pagelbėti naujoji atominė elektrinė. Anot jo, akivaizdu viena – šią vasarą projekto ekonominį vertinimą atlikusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės mato atvirus klausimus, kuriuos turime išspręsti prieš galutinai apsispręsdami dėl projekto įgyvendinimo.

Pažymėta, kad lapkričio pradžioje šiuos klausimus Baltijos šalių Premjerai sutarė spręsti kartu. Hitachi ir Japonijos kredito eksporto agentūrų pateikti siūlymai dėl projekto finansavimo rodo, kad turime nemažai galimybių pagerinti šio projekto ekonomiką siekdami užtikrinti, kad šis projektas mums padėtų užtikrinti ne tik energetinį saugumą, bet ir elektros energijos gamybą konkurencinga kaina.


Foto: Juditos Grigelytės, www.vz.lt.