Lietuvos ir Lenkijos ministrų susitikime – Baltijos šalių sinchronizacijos ir prekybos su trečiosiomis šalimis klausimai

Data

2020 09 17

Įvertinimas
0
20200917_082310.jpg

Šiandien energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikime su Lenkijos klimato ministru Michal Kurtyka aptarė Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais projekto pažangą ir artimiausius ateities planus. Taip pat kalbėta apie elektros energijos prekybą, kai Baltijos šalys nustos prekiauti su  Baltarusija po branduolinės elektrinės Astrave paleidimo.

„Strateginė partnerystė su Lenkija per trumpą laiką virto konkrečiais ir apčiuopiamais rezultatais sinchronizacijos projekte, kuris yra negrįžtamai pažengęs pirmyn ir sėkmingai įgyvendinamas techniniu lygiu. Turime aiškų veiksmų planą, ką darysime iki pat 2025 metų, kai mūsų elektros energetikos sistema bus atjungta rusiškos sistemos. Šiuo metu laukiame svarbaus Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo didžiausiam sinchronizacijos projektui – jūrinei jungčiai iš Lietuvos į Lenkiją „Harmony Link“. Jis turėtų būti priimtas spalio pradžioje ir su šio projekto darbais sieksime judėti dar sparčiau“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitikime taip pat kalbėta apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos derinamus techninius sprendimus, Baltijos šalims nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, kai bus paleista branduolinė elektrinė Astrave.

„Džiaugiamės, kad Baltijos šalys ir Lietuva rodo tokį didelį pasiryžimą sėkmingai užbaigti sinchronizacijos procesą. Lenkija visiškai remia tokias pastangas. Sinchronizacija kartu su jungtimi „Harmony Link“ gerokai padidins energetinį saugumą regione, sumažindama mūsų priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Kai po sinchronizacijos nebeliks tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų, ši jungtis bus gyvybiškai svarbi, ką Lenkija, Baltijos šalys ir Europos Komisija jau deklaravo politiniame susitarime dar 2019 m. birželį. Šio susitarimo įgyvendinimas ir tarpvalstybinių elektros prekybos pralaidumų su trečiosiomis šalimis pertvarka trumpuoju laikotarpiu iki sinchronizacijos yra kaip niekada anksčiau ranka pasiekiami“, – sako Lenkijos ministras M. Kurtyka.

„Lietuvos pozicija dėl branduolinės elektrinės Astrave yra nuosekli ir nekintanti – ji kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir joje pagamintos elektros Lietuva nepirks. Tokį politinį apsisprendimą padarė ir kitos Baltijos šalys. Mums svarbus Lenkijos palaikymas dėl branduolinės saugos standartų įgyvendinimo ir ieškant tvarių bei efektyvių sprendimų dėl prekybos su Rusija šiuo trumpuoju laikotarpiu iki sinchronizacijos, kuomet, kaip ir yra sutarusios visos šalys, neliks jokių nei techninių, nei prekybinių saitų su trečiosiomis šalimis“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Numatyta, kad nutraukus prekybą su Baltarusija, Baltijos šalių prekybos apimtys su Rusija bus sumažintos daugiau nei 40 proc., o Lietuvos – Baltarusijos infrastruktūra, kaip numato Lietuvos įstatymai, nebebus naudojama prekybai su trečiosiomis šalimis. Siekiant užtikrinti, kad elektros tinklų naudojimo importui išlaidos būtų teisingai kompensuojamos, elektros prekybai su Rusija bus taikomas naujas elektros sistemos infrastruktūros mokestis. Taip pat turi būti sukurta sistema, kuri leis identifikuoti ir patvirtinti rusiškos elektros kilmę.

Susitikime aptartos Lietuvai ir Baltijos regionui svarbaus strateginio energetikos projekto – dujotiekio jungties GIPL statybos, kurios bus baigtos iki 2021 m. pabaigos. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai diskutuoja ir dėl geriausių sprendimų, kurie leistų optimaliai išnaudoti šią jungtį ir didinti tiekimo konkurencingumą.

Taip pat apsikeista abiejų šalių planais plėtojant jūrinio vėjo projektus, kadangi jūrinis vėjas yra vienas iš perspektyviausių ir efektyviausių elektros energijos šaltinių. Šioje srityje taip pat atsiveria regioninės bendradarbiavimo perspektyvos.