Lietuva vertins branduolinės energetikos plėtros galimybes
Branduolinė energetika (asociatyvi nuotrauka), VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ nuotrauka
Liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstytas klausimas dėl branduolinės energetikos plėtros galimybių Lietuvoje. Pasitarimo metu pritarta Energetikos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kurioje numatytas Ignalinos atominės elektrinės dalyvavimas rengiant branduolinės energetikos plėtros galimybes Lietuvoje, o Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pavesta teikti pasiūlymus dėl saugos reglamentavimo.
„Branduolinės energetikos grįžimas į strateginės svarbos klausimų darbotvarkę rodo, kad Lietuva mąsto į priekį – siekia ilgalaikio stabilumo, energetinės nepriklausomybės ir pažangos. Atsižvelgiant į augantį elektros energijos poreikį Lietuvoje, kuris, kaip prognozuojama, iki 2050 metų gali išaugti daugiau nei tris kartus, būtina realistiškai vertinti įvairių generacijos šaltinių galimybes užtikrinti švarią, patikimą ir konkurencingą energiją šalyje ir regione. Mažieji moduliniai reaktoriai – viena iš potencialių krypčių, kurią verta vertinti rimtai ir profesionaliai”, – sako Linas Baužys, Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktoriui.
Anot L. Baužio, Ignalinos atominė elektrinė turinti ilgametę patirtį branduolinės energetikos srityje, yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su darbo grupe ir prisidėti prie galimybių studijos rengimo – tiek ekspertiniu, tiek techniniu lygmeniu. „Mūsų įmonė yra sukaupusi branduolinės energetikos kompetencijas ne tik eksploatuojant, bet ir uždarant branduolinį objektą, o ši patirtis yra neįkainojama planuojant naujus branduolinius pajėgumus”, – pažymi Linas Baužys.
Pernai rugsėjį Ignalinos atominės elektrinės iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 42 proc. Lietuvos gyventojų pritartų galimybei Lietuvoje plėtoti naujos kartos branduolinę energetiką.
Vertinant plėtros galimybes, numatytoje darbo grupėje dirbs atstovai iš atsakingų valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir energetikos sektoriaus įmonių. Grupės užduotis – atlikti išsamią analizę, įtraukti visuomenę, bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais ir, remiantis atliktais vertinimais bei mažų branduolinių reaktorių projektais, parengti ataskaitą. Joje bus pateiktos strateginės kryptys bei veiksmų planas, skirtas branduolinės energetikos plėtrai Lietuvoje. Ekspertinės pagalbos funkcijos pavestos Ignalinos atominei elektrinei. Ji atliks būtinas studijas, rengs ataskaitas bei kitus dokumentus, reikalingus pagrįstiems sprendimams priimti.
Pernai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje pabrėžiama, kad augant elektros energijos poreikiui ir siekiant klimato tikslų, būtina svarstyti visus galimus elektros gamybos pajėgumų sprendimus. Prognozuojama, kad iki 2050 metų elektros energijos poreikis Lietuvoje gali išaugti daugiau nei tris kartus – nuo 24 TWh 2030 m. iki 74 TWh 2050 m. Atsižvelgiant į klimato kaitos valdymo iššūkius, energetinio saugumo tikslus bei atliktas studijas, vienas iš galimų sprendimų – iki 1,5 GW galios branduolinių reaktorių įrengimas Lietuvoje.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad sprendimas dėl mažųjų branduolinių reaktorių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų, pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
Teigiama, kad Lietuvoje branduolinė energetika gali tapti svarbia ir tvaria Lietuvos atsinaujinančios energetikos sistemos dalimi, kuri galėtų užtikrinti stabilų elektros tiekimą tuomet, kai saulės ir vėjo generacija yra nepastovi. Tokiu būdu branduolinė energija veikia kaip patikima atsvara kintantiems atsinaujinantiems šaltiniams, padedanti išlaikyti energetikos sistemos balansą ir patikimumą. Integruodama branduolinę energetiką, Lietuva galėtų efektyviau pasiekti klimato neutralumo tikslus, išlaikydama tiekimo saugumą ir konkurencingą elektros kainą.
VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ informacija