Europos Komisija raginama skatinti atsinaujinančios energetikos pramonę ES

Data

2020 05 07

Įvertinimas
0
european-commission.jpg

Lietuvos iniciatyva aštuonios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės kreipėsi į Europos Komisiją siūlydamos atsinaujinančios energetikos pramonei skirti prioritetinį dėmesį. Taip ne tik sprendžiant COVID-19 pandemijos pasekmes, bet ir skatinant ES ekonomiką. Šią Lietuvos iniciatyvą taip pat palaikė Austrija, Estija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Lenkija ir Ispanija.

“ES strateginio požiūrio į atsinaujinančią energetiką reikia ne tik dėl ambicingiausių pasaulyje kovos su klimato kaita tikslų, bet ir todėl, kad tai yra mūsų ekonomikos atsigavimo šaltinis. Dabar yra pats tinkamiausias momentas ES susigrąžinti technologinę iniciatyvą ir atsinaujinančios energetikos pramonę. Siūlome įtraukti saulės ir vėjo technologijas tarp svarbiausių Europos plėtrai vertės grandinių, didinti investicijas į jas, kuriant konkurencingą ir aukštos pridėtinės vertės žaliosios energetikos pramonę. Taip mažintume priklausomybę nuo mūsų konkurentų ir užimtume pirmaujančias pozicijas pasaulinėse lenktynėse“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Laiškas išsiųstas už vidaus rinką atsakingam komisarui Thierry Bretonui ir už energetiką atsakingai komisarei Kadri Simson.

Ministrų laiške pabrėžiama, kad ES turi numatyti konkrečius veiksmus, kurie leistų pasiekti Europos Žaliojo kurso ir Pramonės strategijos tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pažangiųjų technologijų kūrimui ir panaudojimui. Taip pat akcentuojama, kad atsinaujinanti energetika atliks svarbiausią vaidmenį siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. Vien investicijos į vėjo ir saulės energetikos plėtrą ES sieks 2 trilijonus eurų per ateinančius 30 metų.

 

Pirmiausia akcentuojama, kad norint pasiekti ne tik minėtų klimato tikslų, bet ir sukurti reikšmingą ekonominę naudą ES piliečiams, būtina užsitikrinti atsinaujinančios energetikos komponentų gamybą pačioje Europoje. Todėl siūloma dviejų pagrindinių atsinaujinančios energetikos technologijų – saulės ir vėjo – gamybą ir energijos kaupimo technologijas įtraukti į ES strateginės vertės grandinę.

 

Vėjo energetikoje ES turėtų sparčiau plėtoti jūrinio vėjo potencialą. ES turėti tapti lydere globaliu mastu kuriant aukštos pridėtinės vertės plaukiojančias vėjo jėgainės (angl. floating offshore wind). Šios technologijos neišvengiamai turės būti plėtojamos, siekiant iki 2050 m. pasiekti 450 GW jūrinio vėjo tikslą. Saulės energetikos pramonėje ES turėtų orientuotis į aukštos kokybės saulės modulių gamybą, saulės energetikos integraciją į pramonę.

 

EK siūloma įkurti europinio lygio atsinaujinančios energetikos pramonės aljansą, įtraukiant atsinaujinančios energetikos atstovus į pramonės forumą. Tarp konkrečių siūlomų priemonių –  atsinaujinančios energetikos technologijoms skirti prioritetą skirstant ES investicijas tiek iš esamų, tiek iš būsimų ES fondų. Taip pat valstybės pagalbos mechanizmas turi būti orientuotas skatinti atsinaujinančios energetikos technologijų kūrimą.

Pasak Ž. Vaičiūno ES valstybės siekia savalaikio ir adekvataus atsinaujinančios energetikos atspindėjimo įgyvendinant ES pramonės strategiją.

Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį – ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija 22 proc. Kaip ir numatyta Strategijoje, Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi.