Europos Komisija pritarė Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimui skirtoms valstybės pagalbos priemonėms

Data

2020 11 20

Įvertinimas
0
block-chain-2850276_960_720.jpg

Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino Lietuvos siekius užsitikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintųjų gamtinių (SGD) tiekimą po 2024 m. įsigyjant ir nuosavybės teise valdant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir pritarė valstybės pagalbos suteikimui. Pagal šį modelį, valstybė suteikia garantiją SGD laivui-saugyklai įsigyti.  

„ES kelia tikslą kiekvienai valstybei turėti bent tris alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir maksimalus kainų konkurencingumas, todėl kritiškai svarbus EK pritarimas Lietuvai turėti ilgalaikę prieigą prie SGD. Šis valstybės pagalbos derinimo etapas užbaigia projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo užsitikrinimą. Lietuva jau priėmė reikalingus teisės aktus, o šiuo žingsniu gavo ir EK pritarimą. Todėl dabar jau KN (AB „Klaipėdos nafta“) operatyviai darys reikalingus sprendimus, kad laiku – iki 2022 m. pabaigos būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias SGD aprūpinimo sprendimas, kuris yra neatsiejamas ir nuo mūsų žaliosios energetikos darbotvarkės“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siekiant energetinio saugumo tikslų ir skatinant konkurenciją tarp gamtinių dujų tiekėjų, 2018 m. Seimas priėmė sprendimą nuosavybės teise įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir taip užtikrinti ilgalaikę Klaipėdos SGD terminalo veiklą pasibaigus esamos nuomos sutarties tarp valstybės kontroliuojamos KN ir „Höegh LNG“ galiojimo terminui 2024 m. pabaigoje.

Priimdama sprendimą dėl Lietuvai ekonomiškai naudingiausio SGD laivo-saugyklos įsigijimo pasiūlymo, Lietuva gali pasinaudoti dabartinio laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo galimybe arba tarptautinėje rinkoje įsigyti bet kurį kitą tokio tipo įrenginį. Valstybės keliamas uždavinys, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, yra pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą bei technologiškai tinkamiausią Lietuvai sprendinį.

Tai jau antrasis ir paskutinis valstybės pagalbos derinimo su EK etapas, susijęs su Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimu. Pirmuoju etapu pernai buvo užsitikrintas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo saugumo dedamosios restruktūrizavimui. Saugumo dedamoji nuo šių metų sumažėjo beveik 40 proc. pakeitus SGD laivo-saugyklos išlaikymo modelį ir išdėstant nuomos kaštus per ilgesnį laikotarpį.

„Mums tai atveria kelią įgyvendinti tolimesnius veiksmus – pasitelkus tarptautinius konsultantus, atlikti tokio tipo įrenginių kaip „Independence“ rinkos tyrimą, parengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo ir eksploatavimo strategiją, pradėti patį įrenginio pasirinkimo procesą, pasirengti eksploatuoti šį įrenginį. Visi šie etapai yra būtini tam, kad būtų išpildytas ir valstybės keliamas tikslas, ir pačios KN siekis rasti ekonomiškai naudingiausią sprendinį, kuris leistų toliau eksploatuoti turimą infrastruktūrą, t. y. SGD terminalo krantinę ir dujotiekio atšaką, į kuriuos jau esame investavę, bei toliau kurti vertę Lietuvai ir šalies gamtinių dujų vartotojams“, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Abiem etapais valstybės pagalba buvo derinama remiantis 2018 m. gruodį Seimo priimtais Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimais, numatančiais, kad Lietuva po 2024 m. užtikrins ilgalaikį SGD tiekimą įsigyjant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu. 2019 m. gruodį Seimas pritarė valstybės garantijų suteikimui Šiaurės investicijų banko (NIB) ir Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus (KN) paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui–saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti.

Valstybės garantija, sudaranti 100% paskolos sumos, bus suteikta Šiaurės investicijų banko (NIB) paskolai, kuri bus naudojama laivui-saugyklai įsigyti, padengti. Prieš tai valstybės pagalba suteikta padengti paskolai, skirtai SGD terminalo saugumo dedamajai sumažinti. Valstybės garantijos suteikimas šioms KN paskoloms leido užtikrinti itin palankias skolinimosi sąlygas.

Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir veikia prekybą tarp ES valstybių narių.

Pažymėtina, kad šiemet per sausį-spalį net 68 proc. viso į Lietuvą įleisto gamtinių dujų kiekio patiekta per SGD terminalą.

Šiuo metu Lietuva gamtines dujas importuoja vamzdynu iš Rusijos per Baltarusiją ir SGD terminalą Klaipėdoje. Trečiasis dujų importo šaltinis bus 2021 m. pabaigoje baigiama statyti dujų jungtis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Su EK pranešimu galite susipažinti šiame puslapyje.

Tolimesni žingsniai įsigyjant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu:

2021 m. I ketv. pasitelkus išorinius tarptautinius ekspertus parengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pasirinkimo strategiją, kurios sudėtinė dalis – rinkos tyrimas. Jo metu esamo SGD laivo-saugyklos parametrai ir galimo išpirkimo vertė bus palyginti su alternatyvomis rinkoje.

2021 m. II ketv. – 2022 m. II ketv. vykdyti  SGD laivo-saugyklos įsigijimo konkursą, jei tokia kryptis būtų pasirinkta atlikus rinkos tyrimą ir paaiškėjus, kad rinkoje yra ekonomiškai naudingesnių alternatyvų nei „Independence“.

Iki 2022 m. gruodžio priimti sprendimą ir pasirinkti, kokį konkretų SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu įsigyti.

Vėliausiai 2024 m. gruodį užtikrinti nepertraukiamą pasirinkto SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu eksploatacinę veiklą.