>
2024-03-04

ES Energetikos taryboje Lietuva ragino kuo skubiau atsisakyti SGD importo iš Rusijos

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius kovo 4 d. dalyvavo Belgijoje, Briuselyje, vykusiame Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jo metu valstybių narių atstovai aptarė dabartinę tiekimo saugumo padėtį ir pasirengimą kitam 2024–2025 m. žiemos sezonui, taip pat pasiektas politinis susitarimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl tolesnio koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių taikymo ir aptarti mechanizmai, užtikrinsiantys Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemos lankstumą sparčiai augant atsinaujinančios elektros gamybai. Energetikos taryboje Lietuva kreipėsi į valstybes nares ir ragino Europos Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų sustabdytas Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas į ES kiek įmanoma greičiau iki 2027 m.

„Nors ES pasiruošimą tiek šiai, tiek kitai žiemai galime vertinti pakankamai gerai, dar negalime atsipalaiduoti. Svarbu toliau didelį dėmesį skirti infrastruktūros objektų, tarpvalstybinių jungčių, ypač jūroje, apsaugai, taip pat dėti pastangas, kad būtų užtikrintas stabilus SGD tiekimas iš kuo įvairesnių patikimų šaltinių“, – sakė viceministras A. Zananavičius.

Energetikos tarybos metu Lietuva pristatė klausimą dėl būtinų priemonių, siekiant nutraukti rusiškų SGD importą į ES. Nors per pastaruosius 2 metus, kol vyko karas Ukrainoje, ES rusiškų dujų importas vamzdynais gerokai sumažėjo (nuo 150 iki 44,5 bcm), SGD importo kiekiai išaugo net 38 proc., tai kelia nerimą, nes yra ne mažinama energetinė priklausomybė nuo Rusijos importo, o priešingai – didinama, kai kalbame apie SGD importą. 

„Prasidėjus karui Ukrainoje Europa pademonstravo sveikintiną solidarumą mažindama rusiškų dujų importą. Išplėtota ir toliau vystoma SGD infrastruktūra ES buvo viena pagrindinių priemonių diversifikuoti dujų tiekimą ir didinti ES energetinę nepriklausomybę, todėl augantys rusiškų SGD importo kiekiai yra tendencija, kurios ignoruoti negalime, bei reikia imtis konkrečių veiksmų šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Zananavičius. 

Lietuva yra šalis, kuri pirmoji ES atsisakė rusiškų dujų, įskaitant SGD, naftos ir elektros importo, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. 

Priminta, kad 2022 m. Versalio deklaracijoje ES lyderiai įsipareigojo kuo greičiau atsisakyti iš Rusijos importuojamos energetikos, o EK pateiktame RePowerEU pasiūlyme nurodė ir konkrečią datą – iki 2027 m. FF55 paketo apimtyje taip pat buvo pasiektas sutarimas dėl Vandenilio ir dujų paketo, kuriame sutartos teisinės nuostatos, suteikiančios valstybėms narėms įrankius stabdyti rusiškų SGD ir dujų importą.

Lietuva ragino Europos Komisiją pradėti visapusišką esamos situacijos vertinimo procesą, pirmenybę teikdama Rusijos SGD importui. Lietuvos nuomone, tai turėtų apimti įvertinimą, ar ES laikosi savo įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti Rusijos energetikos, pasiūlyti būtinus korekcinius veiksmus ir, jei reikalinga, teisės aktus.

Taip pat Energetikos tarybos metu Ukrainos energetikos ministras G. Galuschenko pristatė naujausią informaciją apie Ukrainos energetikos sektoriaus situaciją. Padėkojo valstybėms narėms ir Europos Komisijai už paramą tiek finansinę, tiek energetikos įrangą. Rusija bando suskaldyti ES solidarumą, tačiau jai nepavyko, tai yra labai svarbu. Lietuva pakartojo savo solidarumą ir paramą Ukrainai, kuri toliau bus teikiama tiek, kiek to reikės.